|
|||||||||
Kun. V. Grigaravičiaus įžanginis žodis
Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios konsekracijos iškilmės, Kun. V. Grigaravičaus įžanginis žodis pradedant iškilmes, 2004 m. gruodžio 26 d. Jūsų Eminencija, Ekscelencijos arkivyskupe ir vyskupai, Ekscelencija Prezidente, Kauno miesto mere, gerbiamieji Seimo, Vyriausybės ir Kauno miesto savivaldybės atstovai. Prakilnybės prelatai, monsinjorai ir kanauninkai, brangūs kunigai ir diakonai, mielieji parapijiečiai, svečiai ir visi, kurie atėjote čia į atstatytą, naujam gyvenimui prikeltą šventovę. Atimkite iš žmogaus tikėjimą, viltį, meilę Dievui ir artimajam, gimtąją kalbą ir Tėvynę ir jis taps mankurtu, aklai vykdančiu įsakymus. Tokiais mankurtais mūsų tautos žmones norėjo paversti šimtmečiais trukęs caro režimas, Stalino represijos ir penkiasdešimt metų trukusi sovietų okupacijos savivalė. Ši bažnyčia yra kaip Dievo malonės ir gailestingumo stebuklas mūsų Tautai. Leiskite kartu su jumis pasidžiaugti šiuo stebuklu, kuris atrodė niekada neįvyks. Kartu dėkokime Dievui, geradariams ir visiems, kurie prisidėjo prie šios šventovės atstatymo. Nors trumpai prisiminkime ilgą, 75 metus trukusį sunkų, vingiuotą ir duobėtą statybos bei atstatymo kelią. Istorijos puslapiai byloja, kad šiai idėjai įgyvendinti kanauninkas F. Kapočius paaukojo visą savo sumanumą ir energiją, pasiekdamas net JAV lietuvius. Renkant aukas jam talkino kun. Simonas Morkūnas. Bažnyčia buvo pastatyta, tačiau 1944 m. užėjus sovietams, ji konfiskuota ir 1952 m. paties Stalino įsakymu uždaryta, vėliau paversta radijo gamykla. 1988 m. prasidėjus tautiniam Atgimimui, Lietuvos inteligentija ėmė reikalauti, kad bažnyčia būtų grąžinta tikintiesiems. Tačiau gamyklai bankrutavus šios sąlygos nebuvo įvykdytos, todėl ne pagal paskirtį naudotas bažnyčios statinys Atstatymo komitetui buvo perduotas labai blogos būklės. Dėl lėšų stygiaus 19931997 m. buvo vykdomi tik būtiniausi darbai, kuriais norėta apsaugoti pastatą nuo irimo. Prie šio iškilaus darbo prisidėjo Atstatymo taryba: arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, architektas Algimantas Sprindys, konstruktorius Juozas Didžbalis, buhalterė Milda Steponavičienė, komiteto nariai: profesoriai Alfredas Smailys ir Vytautas Nezgada, Aloyzas Palskys, Antanas Urbonas, a.a. Jonas Šidiškis ir daugelis kitų. Darbus vykdė AB ,,YIT Kausta. Dėl laiko stokos nėra galimybės išvardinti visų, kurie nuoširdžiu darbu, didesne arba mažesne auka prisilietė prie Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės simbolio atstatymo. Visi šie žmonės įeis į Lietuvos istoriją, tačiau didžiausią turtą jie susikrovė Dievo karalystėje. Jūsų Eminencija ir Ekscelencija Arkivyskupe Metropolite, gerbiami vyskupai, maloniai prašau konsekruoti šiuos Dievo namus, paaukoti šv. Mišių auką už gyvus ir mirusius geradarius, už mūsų brangią Tėvynę Lietuvą ir jos žmonių ateitį. Parapijos klebonas kun. Vytautas GRIGARAVIČIUS |
|||||||||
|