Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Šventadienio mintys

Šv. Juozapas, Švč. M. Marijos sužadėtinis (Mt 1,16.18-21) (2010-03-19)

Klebono mons. V.Grigaravičiaus homilija

 

Šiandien mes pagerbiame vieną iš kukliausių Šv. Rašto vyrų šv. Juozapą. Apie jį labai yra mažai duomenų. Jo vardas minimas tik Evangelijose pagal Luką ir pagal Matą.

Mums žinoma tik tiek, kad jis buvo doras, sąžiningas stalius. Kai Dievas įvykdyti savo planui pasirinko nekaltąją mergelę Mariją, Juozapas buvo Jos sužadėtinis. Pagal izraelitų papročius sužadėtuvės buvo tolygios teisinei santuokai, o per vestuves žmona tik būdavo parvedama į vyro namus. Vyras turėjo teisę atleisti parvestą ar dar neparvestą žmoną, duodamas jai skyrybų raštą ir taip santuoka būdavo panaikinama. Vadinasi, Juozapas faktiškai buvo teisėtas Marijos vyras, buvo likęs tik formalumas - parsivesti ją į savo namus. Ir štai jis sužino, kad Marija jiems visiškai nesantykiavus, yra nėščia.

Šiais laikais tai nieko nenustebintų ir niekas tam nepriduotų didelės reikšmės, nes jau spėjome priprasti prie to, kad jauni žmonės gyvena kartu be santuokos, partneriai keičiasi, vaikai atsiranda nežinia nuo ko.
Bet prieš 2000 metų su viršum tai buvo nepaprastai amoralu. Moteris už neištikimybę vyrui galėjo būti išstatyta visuotiniai pajuokai, ją galėjo apmėtyti akmenimis, sudeginti ant laužo. Juozapas labai mylėjo tyrą, dorą mergaitę ir štai pasirodė, kad ji nėščia. Marija tylėjo, nes kas galėjo patikėti jos pasakojimu apie angelą, apie kūdikį pradėtą iš Šv. Dvasios?


Kaip dažnai Dievas bandydamas, pastato mus į keblią padėtį. Jis visokiais būdais bando mūsų kantrybę ir laukia mūsų sprendimo, kuria kryptimi pasuksime. Jis turi laiko, jis gali ilgai laukti, tik sugebėkime išgirsti ir pajusti Jo planus, nes tik vykdydami juos būsime apvainikuoti sėkme. Ar įsivaizduojame skausmą, neviltį, sumaištį vyro širdyje, kai myli visa širdimi, ieškai skaisčios, tyros meilės, o pasirodo viskas ne taip. Po ilgų svarstymų Juozapo kilni, pilna meilės ir gailesčio širdis nusprendžia tylomis atleisti Mariją. Ir tuomet Dievas, įsitikinęs Juozapo šventumu ir kantrumu siunčia jam angelą su pranešimu: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti į namus savo žmonos Marijos, nes Jos vaisius yra iš Šv. Dvasios.“ (Mt 11,20). Juozapas nė kiek nesvarstydamas be menkiausios abejonės “Atsikėlęs padarė taip, kaip Viešpaties angelo buvo įsakyta, ir parsivedė žmoną pas save“ (Mt 11,24). Juozapas iš karto įtikėjo, jis nesusvyravo ir reikia manyti jam labai palengvėjo, netgi apsidžiaugė gauta žinia. Juk taip gera ir nuostabu, kai po ilgo kankinančio skausmo, kuris užtemdo dangų, sužinoti, kad viskas yra ne taip. Dievas, mylėdamas mus nedalina vien džiaugsmą, nes, kai valgoma vien saldi uogienė, ji pagaliau apkarsta, pabosta ir mes ieškome ko nors sūresnio.

Tik patyrę kančią bei skausmą, kantriai išgyvenę negandas, joms praėjus, mes pajuntame tikrąjį džiaugsmą ir pilnutinę laimę. Kad Juozapas pamiltų kūdikį, prasidėjusį iš Šv. Dvasios, kad galėtų mylėti Mariją pagarbia, šventa meile, kuri ir vėliau leistų jai gyventi nekaltybėje, jis turėjo išgyventi skausmą, nerimą, nusivylimą bei neviltį. Būtent šito reikia, kad svetimas vaikas taptų brangus ir jį pamiltume visa širdimi.

Dievas visada tuo pasirūpina, tik ne kiekvienas tai supranta ir turi kantrybės išgyventi siunčiamus išbandymus. Juozapas kantriai, neprieštaraudamas, paklusniai vykdė visus Dievo nurodymus, siunčiamus per angelą. Juozapas buvo klusnus ir veiklus vyras. Jis kiekvieną kartą įsiklausydavo į Dievo nurodymus ir kantriai vykdė Jo planus. Jis neskubino įvykių eigos ir pats nesiėmė iniciatyvos veikti pagal savo valią. Mes gi, priešingai, dažnai realizuodami savo planus, blaškomės, skubame, nei minutei nestabtelim, neįsiklausom į širdies balsą, o juk Dievas prabyla į mus per mūsų širdį. Skubėdami pridarome aibę klaidų, kurios dažniausiai atveda į nesėkmę. Tuomet pradedame ieškoti kaltųjų. O kalti mes patys, nes veikėme ne pagal Dievo planą, neįsiklausėme į Jo kvietimą, per daug pasitikėjome savimi. Šv. Juozapui Dievas apsireiškė per angelą. Mums

Dievas nesiunčia angelo, tačiau nuolat ir nuolat siunčia įvairius įvykius ir aplinkybes, per kurias leidžia pažinti jo valią.
Šv. Juozapas buvo ištikimas ir rūpestingas šeimos tėvas. Jis rūpinosi ne tik kūdikėlio Jėzaus gyvybe bei auklėjimu, bet ir Marija, Jo Motina. Jis yra šeimos globėjas, todėl daug tikinčiųjų kreipiasi į jį pagalbos ir jos sulaukia.

Sekdami šv. Juozapo tikėjimo, pasitikėjimo ir klusnumo pavyzdžiu, mokykimės ir mes besąlygiškai vykdyti Dievo planus, skirtus mums. Prašykime Šv. Dvasios padėti nuolankiai ir atsakingai priimti tai, ką Dievas yra skyręs mums šiandien, kad galėtume ištikimai darbuotis Jo vynuogyne. Amen.


Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015