Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
- Šventadienio mintys

Dievo Gailestingumo sekmadienis, C (Jn 20, 19-31)(2022-04-23)

Klebonas mons.  V. Grigaravičius

Mieli broliai ir seserys, šiandien - Dievo gailestingumo sekmadienis, kurį 1990 metais balandžio 30-ą dieną įsteigė šventasis popiežius Jonas Paulius II, paskelbdamas seserį Faustiną Kovalską šventąja.

Dievo gailestingumas apsireiškė Velykų slėpinyje, Kristaus žaizdos kančiose. Per Atsisveikinimo vakarienę Jėzus pažadėjo: „Nepaliksiu jūsų našlaičiais – ateisiu pas Jus“ (Jn 14, 18). Matydamas nusiminusius, pasimetusius, viltį praradusius mokinius „Po savo kančios jis pateikė jiems daugelį įrodymų, kad yra gyvas, per 40 dienų jiems rodydamasis ir aiškindamas apie Dievo Karalystę“ (Apd 1, 3).

Visose Evangelijose aprašomi skirtingi pasirodymo būdai. Tik visi evangelistai aprašo moterų susitikimą su Prisikėlusiuoju. Jos pirmos anksti ryte skubėjo prie kapo. Jos nešėsi alyvos, kad galėtų patepti Mylimojo Mokytojo žaizdas. Jos pirmos pamatė tuščią kapą ir joms pirmoms pasirodęs Viešpaties angelas pranešė: „Nenusigąskite! (...). Jis prisikėlė, jo čia nebėra“( Mk16, 6). Joms pirmoms pasirodęs Jėzus tarė: „Sveikos!(...). Nebijokite! Eikite ir pasakykite mano broliams, kad keliautų į Galilėją“ (Mt 28, 9-10).

Šiandien evangelistas Jonas aprašo Jėzaus pasirodymą mokiniams pirmąjį Velykų vakarą. Mokiniai dėl žydų baimės sėdi užsirakinę, pro duris niekas negali įeiti, nebent jas išlaužtų. Bet staiga viduryje tarp mokinių atsistoja Jėzus ir taria: „Ramybė jums!“ „Tai pasakęs, jis parodė jiems rankas ir šoną. Mokiniai nudžiugo, išvydę Viešpatį“(Jn 20, 20). Jėzaus žaizdos dar neužgijusios, jos liudija, ką teko patirti Išganytojui. Tačiau Jis jau perkeistas, išlaisvintas iš savo mirtingo kūno. Jis gali pasirodyti visur, net pro užrakintas durys. Jokios kliūtys negali sulaikyti Jo atėjimo. Nespėjus mokiniams susigaudyti, Jėzus vėl tarė: „Ramybė jums!“(Jn 20, 21a). Jis atnešė ramybę, apie kurią kalbėjo atsisveikinimo kalboje: „Aš jums duodu savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis“(plg. Jn 14, 27). Gyventi šia suteikta ramybe, tai gyventi Kristaus gailestingumu, Jo akimis žvelgti į gyvenimą, Jo širdimi mylėti artimuosius ir kiekvieną žmogų. Viešpaties gailestingumas niekada nesibaigia, jis sruvena į mus nuo Kryžiaus iš Prisikėlusio Viešpaties Jėzaus, iš Jo Dvasios.

 Palinkėjęs ramybės, Prisikėlusysis apaštalus įpareigoja: „Kaip mane siuntė Tėvas, taip ir aš jus siunčiu“. Tai pasakęs, jis kvėpė į juos ir tarė: „Imkite Šventąją Dvasią. Kam atleisite nuodėmes, tiems jos bus atleistos, o kam sulaikysite, – sulaikytos“ (Jn 20, 21b-23). Kiek daug pasakyta šiais trimis sakiniais. Pirmiausia mokiniai siunčiami į pasaulį. Jie jau anksčiau buvo siunčiami. Prieš tai „Jėzus suteikė jiems valdžią netyrosioms dvasioms, kad išvarinėtų jas ir gydytų visokias ligas“(Mt 10, 1). Be to, jiems buvo nurodyta: „„Eikite ir skelbkite, jog prisiartino dangaus karalystė.“ Ir jeigu namai bus verti, teateinie po jų stogų jūsų ramybė“(Mt 10, 7. 13).

Dabar  Jėzus įkvepia jiems Šventosios Dvasios, tai jiems suteikia drąsos, sustiprina jų tikėjimą, baimę pakeičia džiaugsmas. Kartu mokiniams suteikiama galia sunaikinti nuodėmę, kuri temdo žmogaus džiaugsmą. Jie įpareigoti teisingai nuspręsti, kam nuodėmės bus atleistos, o kam – sulaikytos. Dažnai girdžiu, kur Šventajame Rašte parašyta, kad privaloma išpažintis. Būtent šioje vietoje Viešpats įsteigia Atgailos sakramentą. Mielieji, mūsų tikėjimui labai svarbi yra Tomo patirtis. Kai Jėzus buvo atėjęs, „Vieno iš dvylikos – Tomo, vadinamo Dvyniu, nebuvo su jais“ (Jn 20, 24).

Kai kiti mokiniai jam pasakė: „Mes matėme Viešpatį!“(Jn 20, 25), Tomas nepatiki jų liudijimu. Jis nori pamatyti, paliesti, asmeniškai įsitikinti. Jėzus parodė gailestingumą ir tam, kuris abejojo, kuriam sunku buvo patikėti Jėzaus prisikėlimu. Po savaitės Jėzus vėl pasirodo mokiniams. Pirmą kartą Jis parodė jiems savo žaizdas. Dabar Jėzus kviečia Tomą, kad tų pačių žaizdų dėka jis atpažintų, jog tai – Jis. Evangelistas nerašo, ar Tomas palietė žaizdas, ar jam pakako tik pamatyti, kad iš krūtinės išsiveržtų džiaugsmingas: „Mano Viešpats ir mano Dievas!“(Jn 20, 28). Į tai Jėzus atsakė: „Tu įtikėjai, nes pamatei. Palaiminti, kurie tiki nematę!“ (Jn 20,29 ).

Šiuo atsakymu Viešpats Tomo asmenyje išsakė priekaištą ir kitiems apaštalams, kurie patikėjo prisikėlimu tik pasirodžius Prisikėlusiajam. Tai neliečia apaštalo Jono, kuris įtikėjo vos pamatęs tuščią kapą. Šis Tomo atvejis yra skirtas mums padrąsinti, sustiprinti ir nukreipti teisinga linkme. Tai mes, kurie nesame Jėzaus patyrę fiziškai, patenkame į tų palaimintųjų tarpą. Mes, kurie priimame Jėzų, kaip vienintelį, visagalį Gelbėtoją, Išganytoją, Ramybės Davėją.

 Mielieji, ne tik šiandien, ne tik Šv. Mišiose nuoširdžia malda prašykime: „Viešpatie Jėzau Kristau, padėk man vis geriau pažint Tave. Leisk sudėti prie Tavo kojų savo nerimą, skausmą, baimę, visas abejones ir nusivylimus. Ir kaip apaštalas Tomas džiaugsmingai išpažinus: „Mano Viešpatie ir mano Dieve!“ leisk niekada nuo Tavęs neatsitraukti“. Amen.

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021