Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Šventadienio mintys

Velyknaktis C (24, 1- 12) (2019-04-20)

Klebono mon. V. Grigaravičaus homilija


 Vakar ir šiandien kiekvienas mūsų savaip bandėme įsijausti į Kristaus mokinių patirtus išgyvenimus. Žiaurus susidorojimas su jų Mokytojų, nukryžiavimas tarp dviejų piktadarių, niekingiausia mirtis ir pagaliau - kapo duobė. Mokinių viltys sužlugdytos, jų širdys sukaustytos skausmo. Juos gaubia nevilties tamsa, kuri, rodos, nugalėjo šviesą. „Kas dabar bus su mumis?“ – visą naktį nedavė ramybės šis klausimas.

Gailestingosios ir mylinčios moterys, priešingai, visą naktį tarėsi ir mąstė, kaip ryte nueis prie kapo, nusineš aliejų ir juo išteps mylimojo Mokytojo žaizdotą kūną. „Rytui brėkštant“ jos atskubėjo „prie kapo nešdamos paruoštus aliejus“ (Lk 24,1), - girdėjome Evangelijoje.

Nesunku įsivaizduoti moterų sumišimą bei nuostabą atradus „nuritintą akmenį nuo kapo“, o jame - nebėra „Viešpats Jėzaus kūno“ (Lk 24,2). Jos visiškai sutriko ir išsigando, pamačiusios prisiartinusius du vyrus spindinčiais drabužiais ir klausiančius: „Kam ieškote gyvojo tarp mirusiųjų? Nėra jo čia, jis prisikėlė!” (Lk 24,5-6).

Vyrai priminė joms Jėzaus žodžius apie savo mirtį ir prisikėlimą. Moterys viską prisiminė ir džiaugsmingai nuskubėjo pranešti mokiniams. Deja vyrų širdys dar vis skendi tamsoje, viltis dar negimė, „tas pranešimas jiems pasirodė esąs tuščios šnekos, ir jie moterimis netikėjo. Vis dėto Petras pašokęs nubėgo prie kapo“(Lk 24, 11-12).

Pamatęs tuščią kapą, tik drobules, grįžta atgal „be galo stebėdamasis tuo, kas buvo atsitikę“(Lk 24,12).

Tuščias kapas neįtikino mokinių, jog Jų Mokytojas iš tiesų prisikėlė, kaip buvo žadėjęs. Dar turėjo praeiti šiek tiek laiko. Dar Kristus turėjo ne kartą pasirodyti mokiniams, jog yra gyvas. Kaip liudijimą Jis rodė jiems vinių dūrius, kartu valgė, laužė duoną ir davė jiems. Būtent, iš duonos laužymo ir laiminimo, mokiniai galutinai įtikėjo, esant Jėzų gyvą.

Įdomu, kiek čia, atėjusiųjų švęsti Šv. Velykų, yra įtikėję, jog Kristus prisikėlė? Jis iš tiesų prisikėlė! Jis gyvas! Jis kaip ir anuomet yra čia ir dabar! Mes tikime tuo, apie tai liudija apaštalai ir pirmieji mokiniai. Būkime linksmi ir džiūgaukime, gyvenkime viltyje, nes visi Dievo pažadai pildosi. Amen.

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015