Mieli broliai ir seserys Kristuje, šiandien baigiantis Kalėdų oktavai ir prasidedant Naujiesiems 2017-siems metams, švenčiame Švč. M. Marijos dieviškąją motinystę, nes per ją į pasaulį atėjo Išganytojas.

Šiandien kartu meldžiamės už taiką pasaulyje, o Marija yra Jėzaus Kristaus, Taikos kunigaikščio Motina. Dievo Motinos iškilmė turi gilias šaknis. Jau II amžiuje Marijos vardas figūravo maldose, pamoksluose, himnuose, simboliuose ir raštuose. III amžiuje jau buvo paplitusios maldos, kuriose Marija buvo tituluojama „Dievo Motina“. 431 metais Efeze trečiajame visuotiniame Bažnyčios Susirinkime buvo oficialiai pripažintas Marijos, Dievo Motinos titulas, o 1969 m. vasario 14 d. popiežius Paulius VI įvedė Švč. M. Marijos, Dievo Motinos iškilmę visoje katalikų Bažnyčioje. Bažnyčia gerbia M. Mariją dėl išskirtinio Dievo plano jai, dėl Šventosios Dvasios veikimo, dėka kurio Marija ištarė Viešpaties angelui „Taip“, nuolankiausiai pakluso, prisiimdama nelengvą užduotį, sakydama: „Štai aš Viešpaties tarnaitė, tebūna man, kaip tu pasakei“ (Lk 1, 38). Jokia motina neišgyveno tokios pilnutinės motinystės laimės kaip Marija. Iš angelo apreiškimo sužinojusi apie dievišką savo kūdikio prigimtį, ji tyliai išgyveno apreikštą slėpinį. Vėliau, kai Marija aplankė Elzbietą, ši Šventosios Dvasios įkvėpta sušuko: „Tu labiausiai palaiminta iš visų moterų ir palaimintas tavo įsčių vaisius! Iš kur man tu garbė, kad Viešpaties motina aplanko mane!? (...) Laiminga įtikėjusi, jog išsipildys, kas Viešpaties jai pasakyta“ (Lk 1, 42– 43.45).

Įkvėpta Elzbietos žodžių, Marija savo džiaugsmą išlieja giesmėje „Magnificat“. Švęsdami Dievo Motinos iškilmę, nepamirškime, kad ji yra ne tik Dievo, bet ir mūsų Motina. Jėzus būdamas ant kryžiaus ir „pamatęs stovinčius motiną ir mylimąjį mokinį, tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“ Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!““ (Jn 19, 26 –37). Taip Jono asmenyje Marija tapo visos žmonijos Motina.

Dar labiau šitai suvokti padeda apaštalo Pauliaus žodžiai, pasakyti galatams. Jis rašo: „(...) atėjus laiko pilnatvei, Dievas atsiuntė savo Sūnų, gimusį iš moters , pavaldų įstatymui (...), kad mes įgytume įsūnystę. O kadangi esame įsūniai, Dievas atsiuntė į mūsų širdis savo Sūnaus Dvasią, kuri šaukia: „Aba, tėve!“ (plg. Gal 4, 4–6).

Štai kodėl šiais neramiais, kupinais įvairių skaudžių išgyvenimų, baimės dėl pernelyg greitai bėgančio laiko, nežinios dėl ateities, Bažnyčia kviečia naujuosius metus pradėti su Dievo ir mūsų dangiškąją Motina. Ji yra Dangaus Vartai, Kopėčios tarp dangaus ir žemės. Per ją į žemę atėjo Dievo Sūnus, trokšdamas išvaduoti mus iš visų žemės skausmų ir nuvesti į amžinąjį gyvenimą.

Pagerbdami Švč. M. Mariją, šiandien kartu meldžiamės už taiką pasaulyje. Gimus Kūdikėliui Jėzui gausi dangaus kareivija giedojo: „Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė jo mylimiems žmonėms“ (Lk 2, 14). Deja, žemėje nesiliauja kariniai konfliktai, žūsta nekalti vaikeliai , moterys, kaltieji ir teisieji. Visais laikais taikos labui darbuojasi daugybė įvairių rasių, profesijų, politikų, netgi ginklų gamintojai. Net Nobelio taikos premiją įsteigė milijonieriumi tapęs dinamito išradėjas.

Mes, krikščionys, galime prisidėti prie taikos stiprinimo, rodydami savo vienybę su Dievu, paklusdami Jo valiai, liudydami Kristaus atneštą ramybę, Gerąją Naujieną – Dievas yra Meilė ir Gailestingumas. Evangelijoje girdėjome: „Praslinkus aštuonioms dienoms, kai reikėjo apipjaustyti berniuką, jam buvo duotas Jėzaus vardas“ (Lk 2, 21).

Taigi, šiandien Jėzus buvo apipjaustytas. Tai buvo pirmoji Jo, Taikos Kunigaikščio, kruvinoji auka ir tai paženklino susitaikinimą su visais žmonėmis. Dažnai dėl karų kaltiname valstybių vadovus, atskirus veikėjus. Tačiau tai nėra teisinga, nes nei vienas nedrįstų pradėti kariauti, jei nejaustų masinio palaikymo. Argi būtų drįsę Jeruzalės aukštieji kunigai, seniūnai pasmerkti Jėzų nukryžiavimui, jei jų sukurstyta liaudis nebūtų šaukusi: „Ant kryžiaus jį!“ (Mk 15, 13).

Argi būtų šiandien laisva Lietuva, jei nebūtų vieningai to pareikalavusi visa tauta? Maldomis ir giesmėmis atstovėjome prie Seimo rūmų, televizijos bokšto. Beginkliai jaunuoliai, jų tėvai, seneliai stojo prieš okupantų tankus. Su didžia pagarba ir meile minime tuos, kurie atidavė savo gyvybę vardan mūsų laisvės. Tad nuoširdžia malda kreipkimės į mūsų dangiškąją Motiną. Tegul sustiprina mūsų tikėjimą, ryžtą gyventi vienybėje su jos Sūnumi Jėzumi.

Prašykime, kad Dievas pašlovintų taiką ne tik žemėje, bet asmeniškai kiekvienoje mūsų širdyje, nes vidinė žmogaus taika su Dievu, bendrystė su Juo, paklusnumas Jo valiai yra būtina išorinės taikos prielaida. Amen.