Kanauninkas kun. Robertas Pukenis jau gerai pažįstamas mūsų Šventovėje besilankantiems tikintiesiems, daug kartų klausėmės jo homilijų. Ir supratome, kad tai lietuvis patriotas be galo mylintis savo gimtąjį kraštą, jo žmones.
Vienoje iš savo išleistų knygų kunigas rašo „Pirmutinė pareiga, man regis, - atstatyti bažnyčias, išvalyti dulkes ir aukso smiltimis išpuošti altorių, kad Katedra sugrįžtų į kiekvieno žmogaus sielą“. Tad buvo labai įdomu paklausyti kanauninko Roberto Pukenio minčių vasario 21-ąją po šv. Mišių konferencijų salėje.

Kanauninkas kalbėjo apie laisvę ir Lietuvą, kokia turi būti teisinė valstybė, kad apgintų savo žmones, o jie prisimintų ne tik teises , bet žinotų ir pareigas. Kieno didžiausias indėlis, kad prieš dvidešimt metų susigrąžinome laisvę – ir apie tai kalbėjo kanauninkas. Ir apie nuveiktus darbus Tėvynės laisvei ir apie savo didžiausią svajonę – jog Panevėžyje būtų pastatyta Jono Pauliaus II bažnyčia.

„Ištieskime rankas, sudėtas maldai,
        kad augtų pažinimo medis,
        tėvų ir protėvių pasėtas širdyje
        ir laistytas krauju...“

Tai posmelis iš kanauninko kun. Roberto Pukenio eilėraščio „Malda“. Ir ne tik šį, bet ir pluoštą kitų išgirdome – apie Lietuvą, apie Tikėjimą ir Viltį, apie strazdelį, apie Motiną ir Tėvą... Rašė ne tik eiles, išleido ne vieną knygelę ir tikime dar išleis.Tai pasako jo paties žodžiai: „Duok,Viešpatie, šviesios vilties, kad mes apšviestume kitus...“

Ačiū, gerbiamas kanauninke, kad Jūs šviečiate kitus ir šviesite, nes esate kupinas meilės Dievui,  Lietuvai ir Žmogui.

                                                            Rima Lipšienė