|
|||||||||
Įvykiai
Evangelizacinė šventė parapijoje (2009-05-07 2009-05-10)Paskelbta: 2009-05-12
Evangelijos žinios tūkstantmetei Lietuvai jubiliejaus Evangelizacinė šventė prasidėjo gegužės 7 dieną, 9 val. Švč. Sakramento adoracija Mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Ši adoracija vyko kiekvieną dieną nuo 9 val. ryto iki 16 val. Sveikinimo žodį tarė vyskupas, kuris pasidžiaugė pirmą kartą apsilankęs „Saulės“ gimnazijoje. Saulė – tai šviesa ir ne tik akių, mokslo šviesa, bet ir tikėjimo šviesa. 17 val., katechetei ses. Irenai Ramoškaitei vadovaujant, buvo pradėtas šv. apaštalo Pauliaus laiškų skaitymas. Tris vakarus buvo skaitomi ištraukos iš šv. apaštalo Pauliaus laiškų. Pirmuosius vakarus intarpuose skambėjo vargonėlių muzika, o šeštadienį klausytojus džiugino fleitos garsai. Fleita grojo mokytoja ekspertė Lidija Gomolickaitė – Rudzinskaitė. Gegužės 8 d. 9 val. Žaliakalnio pradinėje mokykloje vyko renginys „Leiskite mažutėliams ateiti pas mane...“ 15 val. Damijono maldos grupės nariai suorganizavo eiseną „Šviesos kelias“ nuo žydų kapinių iki Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios. Apie 50 jaunų žmonių su giesmėmis, pakeliui sustodami (buvo 11 stočių) skaitė Šventą Raštą, ir dalijosi mintimis apie perskaitytą tekstą. Paskutinėje stotyje, pasikėlę į bažnyčios terasą, pasiryžo daryti meilės darbus: „Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbais ir tiesa“ (1 Jn 3, 18). Jie paleido į dangų širdies formos balioną, prie kurio buvo prikabinta kiekvieno dalyvio pagaminta širdelė, kuri simbolizavo meilę ir ištikimybę Dievui. 18 val. iškilmingas šv. Mišias aukojo mons. Vytautas Grigaravičius. Giedojo Kauno Sakralinės muzikos mokyklos chorai. Vaikiški balsai skambėjo tarsi angelų choras. Po šv. Mišių vyko festivalis – koncertas „Giesmės Marijai“, vad. Nijolė Jautakienė. Gegužės 9 d. po 9.00 val. šv. Mišių adoracijoje buvo kalbama Rožinio malda. 16 val. konferencijų salėje buvo demonstruojamas filmas „Žvilgsnis į Pašvęstąjį gyvenimą.“ Gegužės 10 d. šventė prasidėjo 9.30 val. šv. Mišiomis, kurias aukojo kan.dr. Robertas Pukenis. Homilijoje ypatingai įtaigiai skambėjo žodžiai apie krikščionybės atsiradimo Lietuvoje reikšmę. Kai tik Lietuva priėmė krikščionybę, tuoj buvo paskelbtas vyskupo dekretas – prie kiekvienos parapijos įkurti mokyklą. Taip atsirado 308 parapijinės mokyklos, kuriose mokėsi apie 5000 vaikų. 1579 m. Jėzuitai įsteigė Vilniaus universitetą. Visose srityse reiškėsi dvasininkai. Jie kovojo už lietuvybę, raštiją, kultūrą. Profesorius kvietė jaunimą studijuoti, domėtis, rašyti daktaratus, nes Lietuvos istorija nepaprastai turtinga ir prasminga. Šventės kulminacija – 12 val. iškilmingos šv. Mišios. Liturgijai vadovavo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius SJ. Iškilmingoje procesijoje dalyvavo parapijos patarnautojai, jaunimas, kunigai, giedojo KTU „Jaunystės“ choras , vad. Danguolė Beinarytė. Šiandien ir mes turim progą patikrinti savo tikėjimą ir meilę Kristui. Kartais tai matuojame malda ir aplankytų šventų vietų skaičiumi. Tai irgi gerai, bet svarbiausia yra meilė. Šiandien mes matome daugybę tokių, kurių atrodo neįmanoma mylėti, tai prie konteinerių šniukštinėjantys, apduję nuo narkotikų, apsvaigę nuo alkoholio, be krepšinio jokios kitos religijos nepripažįstantys ir daugelio kitų mums nemalonių, nepriimtinų žmonių. Jei mes mąstome, ką reikia daryti, kad šis blogis išnyktų, tai nėra tikėjimo. Jei mes jaučiamės Kristaus vynuogyno šakelėmis, mes negalim likti abejingi. Tik piktindamiesi ir nieko nedarydami mes nepakeisime pasaulio, Lietuvos. Baigiantis šv. Mišioms klebonas padėkojo arkivyskupui, broliams kunigams už šv. Mišių auką, gausiai susirinkusiems tikintiesiems, „Jaunystės“ chorui, Žaliakalnio bendruomenės centro „Žaliakalnio aušra“ darbuotojams, padėjusiems suruošti agapę ir visiems, kurie prisidėjo prie šios šventės organizavimo. Po to monsinjoras visus pakvietė į šventorių. Ten jų laukė agapė ir liaudiškos muzikos ansamblis „Bočiai“, vad. Marija Garšvienė. Šventoriuje taip pat vyko Žaliakalnio vaikų dienos centro pagamintų suvenyrų - darbelių mugė. Darbelius galėjo įsigyti visi norintys, paaukoję simbolinę auką. Džiaugsmingai švytėjo vaikų akys, kai susirinkusieji laikė rankose jų pagamintus darbelius: bitutes, apyrankes, kiaušinius, gėlytes. Žvelgiau į linksmus, draugiškus veidus ir mąsčiau apie arkivyskupo pasakytus žodžius: „Nutols šventės, liks pilka kasdienybė. Ji gali būti ne pilka, jei ją nušvies Kristaus šviesa.“ B.Vasylienė |
|||||||||
|