|
|||||||||
Įvykiai
Didysis Velykų tridienis parapijoje (2009-04-10)Paskelbta: 2009-04-15 Didįjį ketvirtadienį Kauno arkikatedroje bazilikoje šv. Mišiose buvo šventinama krizma ir katechumenų, ligonių aliejai, atnaujinami kunigų tarnystės pažadai. Tai tarsi įžanga į Didįjį Velykų tridienį. Vakare, Viešpaties vakarienės Mišiose, atmenama, kai buvo įsteigti Eucharistijos ir Įšventinimo sakramentai. Liturgijai vadovavo klebonas dekanas mons. Vytautas Grigaravičius, konselebravo parapijos kunigai. Monsinjoras homiliją pradėjo šiais žodžiais: „Mieli broliai ir seserys, šį vakarą švenčiame Paskutiniąją Viešpaties vakarienę su savo draugais, tris metus lydėjusiais Jį Galilėjos, Cezarijos, Judėjos bei Jeruzalės keliais." Ši vakarą kunigas plaudamas kojas tikintiems, nori atkurti ne tik Paskutinės vakarienės vaizdą, bet svarbiausia liudija ištikimybę Jėzaus priesakui, pasakytam atsisveikinimo kalboje: „Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte: kaip aš jus mylėjau, kad ir jūs taip mylėtumėte vienas kitą!”(Jn 13,34). Mylėti, vadinasi, kaip Jėzus nuolankiai tarnauti Dievo pašvęstiems žmonėms. Kojų plovimu Jis parodė stulbinantį meilės pavyzdį savo mokiniams ir visiems mums, kurie sekame Jėzumi ir trokštame būti panašūs į jį. Šį vakarą Kristus ne tik pasilenkė nuplauti mokinių kojas, bet visiems laikams duonos ir vyno pavidaluose paliko save, įsteigė Švč. Sakramentą. Tardamas žodžius „Tai darykite mano atminimui“ (Lk 22,19) Kristus įsteigė Kunigystės sakramentą. Baigdamas klebonas kvietė: „Nuoširdžia malda prašykime: „Mielasis Jėzau, leisk šiomis dienomis pasinardinti į tavo begalinės meilės šviesą. Tavo Kūnas ir Kraujas tesustiprina mane visuose pasiryžimuose būti kilnesniam, dvasingesniam, atlaidesniam.“ Nutilo vargonų skambesys, liko uždengtas kryžius, neapsakoma tyla, susikaupimas ir nebylus laukimas. Didysis penktadienis, gausiai dalyvaujant tikintiesiems, buvo skirtas Viešpaties mirties ant kryžiaus atminimui. Homilijoje dekanas kalbėjo: „Šį vakarą dar kartą buvome pakviesti išgyventi mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus kančią, kad kiekvieno širdyje didelėmis raidėmis būtų įrašyta, kokią didžiulę meilę apreiškė Kristaus kryžiaus auka. Ar kuris nors kitas iš meilės padarytas darbas kada nors atnešė tokį gailestingumo ir malonės vaisių? „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką daro“ (Lk 23, 34), - meldėsi sukepusios, krauju pasruvusios lūpos nuo kryžiaus. Vienigoje maldoje prašykime: „Viešpatie Jėzau Kristau, šlovinu, garbinu ir dėkoju Tau už Tavo beribę Meilę, kurią išliejai man per savo auką ant kryžiaus. Trokštu, kad Tu visada būtum mano širdyje. Su nekantrumu laukiu Tavo prisikėlimo dienos, kad dar labiau patirčiau Tavo jėgą, kuri leistų būti šviesa, vedančia kitus žmones Tavęs link“. Didįjį šeštadienį visą dieną prie mirusio Viešpaties kapo meldėsi tikintieji, o 20 val. buvo švenčiama Velykų vigilija, kurią sudarė keturios dalys - Žiburio, Žodžio, Krikšto ir Eucharistijos šventimo. Velyknaktis prasidėjo Žiburio liturgija - ugnies pašventinimu, buvo uždegta Velykų žvakė, nuo kurios užsidegė savo žvakes bažnyčioje esantys žmonės. Nuostabus vaizdas – bažnyčioje tamsa ir mirgančių žvakučių liepsnelės plevenančios iš kažkur atsiradusio vėjo. Skaitomi Šventojo Rašto penki skaitiniai, visi tikintieji atnaujina Krikšto pažadus. Suskamba „Aleliuja“, didingai skamba Viešpaties šlovės himnas, nugriaudi vargonai, bažnyčia nušvinta – „Kristus prisikėlė!“, „Kristus nugalėjo mirtį!“
Viešpaties prisikėlimo pamaldos prasidėjo Eucharistine procesija aplink bažnyčią. Šv. Mišių pabaigoje klebonas taip pat pasveikino visus su Šv. Velykomis, kvietė nebijoti sunkumų, pasitikėti Dievu, glaustis prie prisikėlusiojo Jėzaus. Aldona Narušienė |
|||||||||
|