Po Šv. Mišių į konferencijų salę susirinko gausus būrys literatūros, meno žmonių. Renginio vedėja, XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė Dalia Poškienė apžvelgė svarbias knygos ir spaudos istorijos Lietuvoje datas, šių metų datas. Paminėtos 118-osios metinės nuo Spaudos draudimo panaikinimo.

Šie metai paskelbti Pranciškaus Skorinos metais. Sukanka 500 metų, kai LDK buvo išspausdinta pirmoji knyga Vilniuje buvo įkurta pirmoji Rytų Europoje spaustuvė. Šie istoriniai įvykiai šiandien laikomi knygų spausdinimo Lietuvoje pradžia. Apie 1520 m. Skorina persikėlė į Vilnių, kur vyriausiojo burmistro Jokūbo Babičiaus namuose įsteigė pirmą spaustuvę Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje. 1522 m. čia jis išleido „Mažąją kelionių knygelę“, o 1525 m. – „Apaštalų darbus ir laiškus“, t. y. vieną Naujojo Testamento dalį. „Mažąją kelionių knygelę“ sudaro Psalmynas su kitais giedamosios liturginės poezijos priedais, aštuoniais akatistais (bažnytinės liturginės giesmės, kurioms skambant negalima sėdėti) ir kitos dalys ¬– iš viso 22. Du iš šių akatistų sukurti paties Skorinos: jų posmų pirmosios raidės sudaro slaviškus akrostichus (iš eilučių pirmųjų raidžių sudarytus sakinius).

Literatūros ir meno popietėje sutikta vieno produktyviausių žurnalisto, redaktoriaus, Kauno rašytojų – Laimono Inio devintoji sakmių ir legendų knyga “Aštuoni Kuršmarių vėjai. Mažoji Lietuva.Interpretacijos”. Parengta rašytojo kūrybos paroda kvietė susipažinti su pastaraisiais metais rašytojo kūryba. Knyga “Aštuoni Kuršmarių vėjai. Mažoji Lietuva. Interpretacijos” (Kaunas, Naujasis lankas), - devintoji iš sakmių, legendų ir padavimų knygų ciklo. Kelis pastaruosius dešimtmečius L. Inis tyrinėja ir renka Žemaitijos, Klaipėdos krašto, Mažosios Lietuvos tautosaką, mitologiją, aprašo to krašto kultūros ir rašto veikėjus.

 Autoriaus sakmės, legendos, biografiniai etiudai – ne tik pamirštų įvykių priminimas, bet ir šiandieninio žmogaus netradicinis, kiek romantizuotas, kartais nostalgiškas žvilgsnis į tolimą praeitį, pagonišką pasaulėjautą, Mažosios Lietuvos istoriją ir kultūrą. Knygoje, kaip pristatė rašytojas, sakmės ir padavimai apie senuosius sembų, jotvingių, prūsų dievus, piliakalnius, kovas su kryžiuočiais, pilėnų ištvermę ir ryžtą ginant savo žemę. Papasakojo apie Pamario krašto žmonių santykius su gamta, su ženklais, lėmusiais to meto žmonių būtį ir buitį, papasakojo apie “aštuonis vėjus”, kurių reikšmę ir prasmę vaizdžiai nupasakoja sakmėse ir legendose. Antroji ir trečioji knygos dalys - interpretacijos apie žymiausius Mažosios Lietuvos kultūros ir rašto veikėjus.

Kalbėdamas apie naująją knygą, autorius minėjo iškilius Mažosios Lietuvos raštijos pradininkus: Mažojoje Lietuvoje išleista pirmoji lietuviška knyga M.Mažvydo “Katekizmas”, sukurta pirmoji poema, K. Donelaičio “Metai”, ten gimė ir pirmieji periodiniai leidiniai, ten gyveno ir kūrė Bretkūnas (vok. Bretke, lot. Bretkins), Vydūnas (Vilhelmas Storosta) Pretorijus Motiejus, Ruigys Pilypas, Efas Francas - Rasytės (Kuršių nerija, dabar Rybačis) kopų inspektorius, Tynemanas Johanas (Thienemann Johannes) Rasytės (dabar Rybačis), gamtininkas, ornitologas, filosofijos daktaras, profesorius. Ištraukas iš knygos skaičiusi aktorė Olita Dautartaitė pasidžiaugė L. Inio kūryba ir sakė, jog ši brandi, labai stipri knyga kviečia ne tik skaityti, bet sugražina į mūsų istoriją, primena mūsų lietuviškos knygos kelią, vaizdinga, įtaigia kalba kviečia pažinti gamtą, primena tradicijas, papročius.

Knyga puikios poligrafinės kokybės, iliustruota Vytauto Alberto Gocento tapybos darbais. Knygos dailininkas pasidalijo savo kelio į meną istorija. Sakė, kad „yra ir tėviškės tapytojas. Iš tėvų paveldėjęs meilę ir pagarbą krašto žmonėms, svajonėmis ir mintimis likęs ištikimas gimtajam kraštui. Begalinį tėviškės ilgesį užpildė dailės studijos ir plenerai, kraštotyrinės ekspedicijos, kraštiečių susiėjimai. Kūryba ir veikla kupina atradimų, gimsta eilėraščiai, rašiniai bei tapybos, grafikos darbai, piešiniai. Vėliau jie apsigyvena straipsniuose, knygose, pranešimuose ar parodose“.

 Baigęs studijas Vilniaus universitete, dirbo Finansų ministerijoje, Spaudos komitete, o ilgiausiai Bibliotekų kolektoriuje ir Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Piešimo, o vėliau ir tapybos bei grafikos meno mokėsi visą gyvenimą. Pradinių klasių mokytoja Stasė Kalvaitienė mokė piešti, siuvinėti. Braižybos mokytojas Bronius Tupė suformavo gerus braižymo, piešimo pagrindus. Vėliau domėjosi tapyba ir grafika. Prieš 50 metų (1971 m.) baigė pirmąją dailės studiją Klaipėdos kultūros rūmuose, kuriai vadovavo dailininkas Vaclovas Rimkus. Studijuodamas Vilniaus universitete mokėsi ir Estetinio lavinimo katedros dailės studijoje, profsąjungų rūmų suaugusių dailės studijoje ,,Paletė”.

V. A. Gocentas padėkojo buvusiai Draugijos pirmininkei Birutei Butkevičienei, rekomendavusiai tapti XXVII knygos mėgėjų draugijos nariu, pasidžiaugė puikia knyga. Apie knygą, jos reikšmę atverčiant svarbius Mažosios Lietuvos ir Pamario krašto istorinius įvykius, asmenybes kalbėjo Draugijos narys, Karaliaučiaus lietuvių bendruomenės vadovas Sigitas Šamborskis. Jo gerai žinomos vietovės Greižėnų (dabar Oplankio) piliakalnis, Kraupiškas (dab. Uljanovas) – miestelis prie Įstros (dabar Instručis) ir Eimenio (dabar Uljanovka) upių santakos, Ragainės apskrityje.

Rambyno kalnas dešiniajame Nemuno krante tarp Bitėnų ir Bardinų kaimų Nemunynas (dabar Golovkino valsčiaus centras knygoje tarsi kviečia aplankyti tas vietoves, prisiminti senuosius dievus, papročius ir tikėjimus. S. Šamborskis ne tik kalbėjo apie knygą, bet, būdamas folkloro ansamblio „Liktužė“ prezidentu, pakvietė šį kolektyvą atlikti dainas, giesmes, skambėjusias dar knygoje menamais laikais.

 Renginyje dalyvavo ir LUMA narės, rašytoją sveikino prof. Jūratė Jankauskienė, jo kūrybos gerbėjai. Rašytojas L. Inis dėkojo šios šventovės monsinjorui Vytautui Grigaravičiui, ansamblio vadovei Jūrate Svidinskienei, dailininkui Vytautu Albertui Gocentui, aktorei Olitai Dautartaitei, Draugijai, organizavusiai renginį ir visiems atvykusiems į knygos sutiktuves.

Parengė Dalia Poškienė XXVII knygos mėgėjų draugijos pirmininkė, Lietuvos universitetų moterų asociacijos prezidentė,  LŽS narė