Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Jaunų šeimų Advento rekolekcijos (2021-12-11)

Paskelbta: 2021-12-17

Daugiau laiko maldai, daugiau laiko Dievui. Nors atidėti nebaigtus darbus, buities rūpesčius ir pasiryžti skirti laiką Dievui buvo nemenkas iššūkis, esu nepaprastai laiminga, kad mūsų šeima dalyvavo Kauno Kristaus Prisikėlimo parapijos jaunų šeimų Advento rekolekcijose. Šį adventinio susikaupimo laiką trumpai įvardinčiau taip: poilsis Dieve ir su Dievu. Gera buvo atitrūkti nuo kasdienybės ir pasiduoti dvasios vedimui...


Nuoširdžiai dėkojam  kun. Algirdui Paliokui SJ už gražius ir teisingus pastebėjimus apie tikėjimo perdavimą šeimoje. Ypač giliai įstrigo kunigo patarimas, kad norint turėti stiprų ryšį su vaikais, o ir kartu visiems šeimoje, reikia stengtis išmokti savo tikėjimą kreipti iš "įstatyminio tikėjimo į meilės tikėjimą". Įstrigo ne viena gera mintis apie tai, kodėl gyvenant šeimoje svarbu išsigryninti prioritetus bei pamatines vertybes. Kad ir kaip būtų sunku, paminant savąjį "Aš", kuris dažnai neatsiejamas nuo savigailos, savimeilės ir teikiant pirmenybę Dievui, visi sunkumai, bėdos ir rūpesčiai įgauna kitą prasmę. Ypač įsiminė puikios knygos apie ribų gyvenime nustatymą.


Nors kun. Algirdas tik bendrais bruožais apžvelgė knygoje aprašytą istoriją, iškart atradau savo, kaip dukros, žmonos, mamos sąsają su knygos pagrindine heroje. Įgavau nemenką įkvėpimą daugelyje gyvenimo situacijų išmokti nustatyti aiškias ribas. Vienas tėtis papasakojo, kad jį labiausiai palietė kitų žmonių liudijimai, rodantys, kad „visi einame vienu keliu link Viešpaties. Viduje labiausiai suskambėdavo tos kunigo mintys, kuriomis buvome raginami tikėjimo kelyje siekti šventumo, ieškoti meilės santykio su Dievu, daugiau su Juo bendrauti paprasta, artimam asmeniui skirta kalba ir vaikiškai pasikliauti Dievo pagalba visuose gyvenimiškuose dalykuose, ypač vaikų auklėjime.“

Kita mama jautėsi paraginta budėti, nes „pasaulis mus nori pagrobti, įtraukti į savo reikalus, pagrobti iš maldos, ir kad turime tai pastebėti ir skirti daugiau laiko maldai, daugiau laiko Dievui.“ Dar kita mama džiaugėsi, kad sužinojo, jog „galima šnabždėti Dievui, rožančių kalbėti ir Jis išgirsta.“


Nuostabu, kad mes, tėveliai, turėjome šį laiką tik sau ir savo dvasingumui auginti, nes ses. Ramutė Budvytytė su keletu savanorių ypatingą dėmesį skyrė mūsų vaikams. Jie kalbėjosi kas yra Adventas, svarstė kodėl Jėzus gimė mažu kūdikėliu ir kaip vaikai laukia Jėzaus gimimo šventės. Mūsų mažieji pagamino gražiausius žiemos žibintus, kuriais pasišviesdami keliavo švęsti Eucharistiją. Kitą dieną vaikai piešė kaip jų širdelėse dega Dievo meilės liepsnelė, kurią jie atnešė kaip atnašą prie altoriaus. Dievo meilės slėpinys giliai palietė vaikučių širdis ir jie meldė Jėzų, kad jų širdelėje gerumo liepsnelė degtų stipriau ir karščiau.

Vaikai giliau susipažino su Šv. Mišių auka, turėjo progą dalyvauti jose iš arčiau. Jie džiaugėsi galėdami skelbti Dievo žodį, atnešti atnašas, giedoti giesmeles ir būti palaiminti ypatingu Dievo palaiminimu. Vaikams šis Adventas atmintyje įstrigs ilgam, nes štai mūsų vyriausiam sūnui su kitu berniuku, teko pirmą kartą patarnauti Šv. Mišiose. Vertinu tai kaip didžiulę malonę, nes tikrai ne dažnai į Šv. Mišias susirinkę vaikai, gali būti visai šalia altoriaus, matyti visus kunigo atliekamus veiksmus, savo giesmelėmis pilnai įsijungti į Žodžio bei Aukos liturgiją.

Pasibaigus rekolekcijoms, grįžtant į namus vaikams daugiausiai klausimų kilo apie angelus. Geruosius ir bloguosius, jų kilmę bei misijas. O dukrytė Gabrielė dar ir šiandien prašo priminti giesmelės "statysiu bažnyčią" žodžius. Nuoširdžiai ačiū visiems, rekolekcijas organizavusiems ir savo pagalba bei buvimu padovanojusiems taip mums visiems reikalingą laiką... Laiką, skirtą ramybei ir dvasios augimui....

                                     Kristina Gelažnikienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021