Apie Kalno pamokslą. Kristaus aštuoni palaiminimai visada buvo ir bus kiekvieno krikščionio panašėjimo į Dievo Sūnų siauri takai, kuriais jiems lemta žengti aukštyn, idant kaip Aukščiausiojo alpinistai pasiektų iš anksto jiems numatytos laimės viršukalnę.

„Esate palaiminti, palaiminti…“, – tokie Viešpaties Jėzaus žodžiai kaip amžinojo gyvenimo šaltinis liejosi (nuo kalno viršūnės žemyn) į Dievo išsiilgusiųjų ir šiaip smalsių žydų širdis. Kiek jos atsivėrė, tiek ir to gyvojo vandens atsigėrė…

Po nedidelės profesoriaus padarytos įžangos, buvo aptarinėjami užduoti klausimai palaiminimų tema; tikrasis beturtis dvasia – tai nuo visų savo prisirišimų tolydžio laisvėjantis (iki pat gyvenimo pabaigos) tikintysis, kurio vienas iš svarbiausių tikslų yra tapti turtingu per Kristaus neturtą (2 Kor 8, 9).

Kartais kai kam gali atrodyti, kad romumo dorybė turi negatyvaus pasyvumo elementą. Taip nėra, nes romumas yra dvasios jėga, kuri padeda asmeniui ne tik be pykčio nukęsti nepelnytas nuoskaudas ir kartais ištverti neišvengiamą psichologinį ar fizinį smurtą, bet ir kovoti dėl tiesos, idant išlaikydami dvasinę pusiausvyrą ryžtingai priimtume tinkamą sprendimą, kurį vykdant būtų demaskuotas blogis.

Staselė Raščiuvienė, Šeimų bendruomenės narė