Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Parapijos jaunų šeimų vasaros stovykla (2020-09-16)

Paskelbta: 2020-09-17


Rugpjūčio 28-30 d. Kristaus Prisikėlimo parapijos jaunos šeimos išvyko į Zalensų sodybą, kurioje stovyklauti susiruošė 10 šeimų.

Ši stovykla išsiskyrė neįprasta aplinka – gražuolė srauni Dubysa, lyg juosta vingiuojanti tarp miškų, kuriuose radome nuostabių medžio skulptūrų, „stebuklingą“ šaltinį, Švč. Mergelės Marijos koplytėlę, kankorėžių, sausuolių vakaro laužui, dainų, maldų, giesmių, paslapčių ir pasakų.


Šioje stovykloje susirinkome apmąstyti, padiskutuoti Dievo ir žmogaus gerumo apraiškų kasdieniame gyvenime – kokie jie, ar atpažįstami, ar veikia, ar įmanomi pasidalinti.


Kiekviena diena prasidėdavo ir baigdavosi bendra šeimų malda ir vaikų giesmelėmis, prie Jėzaus paveikslo, kviečiančio vaikus savo glėbin. Malda juk pats pirmas žingsnelis gerumo link.


Tėveliai žiūrėjo filmą “Kristaus byla” (The Case for Christ) apie tai, kaip sutuoktiniai paveikia vienas kito tikėjimą. Tai nuostabi istorija apie tikinčią žmoną ir jos vyrą, kuris iš priešiškumo ir nepatiklumo ieškojo įrodymų, kad Kristus neprisikėlė. Bet Dievo veikimas nuostabą kelia ir netgi priešiškai ar skeptiškai nusiteikusį asmenį pasiekia Dievo malonė… Filmas sukėlė daug pamąstymų apie asmeninę patirtį šeimoje.


O vaikai tuo pačiu metu rimtai diskutavo apie Dievo ir žmogaus gerumą pasaulyje. Vaikai vieningai nusprendė, kad Dievo sukurtas pasaulis su dykumomis ir kupranugariais, miestais, jūromis su banginiais jau savaime yra gėris. Antras dalykas, kurį vaikai atrado, kad žmogus labai gerai aprūpintas, idant galėtų daryti gerus darbus - turi akis, kad matytų, ausis, kad išgirstų, rankytes, kad apkabintų, kojytes, kad nueitų, širdelę, kurioje gerumą augintų, protą (smegenis), kad atpažintų ir atskirtų gera nuo pikto.

Vėliau žygiavome mišką ieškoti Švento Jono Krikštytojo šaltinio, prie kurio radome ir Švč. Mergelės Marijos koplytėlę. Pagiedoję, pasimeldę, atsigėrę šaltinio vandens suradome dar ir lobį – kuklią dėžutę su saldainiais. Ir dar sykį įsitikinome, kad skanumynų užtenka visiems tuomet, kai jais dalinamasi.

Mūsų vaikai tikri šaunuoliai ir stipruoliai! Vakare buvome numatę kurti laužą, tai vaikai, kaip skruzdėliukai, noriai ieškojo, rinko ir tempė ilgiausius sausuolius iki laužavietės. Užtat koks buvo laužas – dainingas, žaismingas, saldus gardus zefyruotas, ant Dubysos kranto, paslaptingai apjuostas kylančiu vakaro rūku. Koks džiaugsmas patiems vaikams skrudintis zefyrus, deginti pagaliukus ir klausytis tėvelių dainuojamų dainų. Buvo dar ir basų šokančių raganaičių, ir maudynių vakarėjančioje Dubysoje.

Laisvu metu, nepriklausomai nuo oro - ar lietus, ar saulė spindi, vaikai žaidė futbolą, vyko estafetės, kuriose varžėsi ir vaikai, ir tėveliai. 

Lietingą sekmadienio rytą išskubėjome švęsti šv. Mišių į Seredžiaus Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią. Tikra dovana mums buvo susitikimas su šios bažnyčios klebonu kun. Linu Šipavičiumi.

Po šv. Mišių kopėme į Seredžiaus piliakalnį, vadinamu Palemono kalnu, kuriame, pasak legendos, yra Lietuvos įkūrėjo Romos kunigaikščio Palemono kapas. Piliakalnis įspūdingai aukštas, jis matosi iš toli. Nuostabus vaizdas atsiveria į jį užlipus - kaip Nemunas vingiuoja po kojomis tarytum mėlynas žaltys per laukus. Ant piliakalnio vaikai rado dar vieną lobį, saldų gardų kaip medus.

Sugrįžus į sodybą, džiaugėmės vieni kitų bendryste, gerumu. Tuo pačiu atsisveikinome su vasara ir išsiskirstėme pasitikti rudens.

Dar ilgai gyvensime stovyklos įspūdžiais ir nuotykiais, prisiminsime juos susitikdami parapijoje,  toliau augindami bendrystę ir gerumą tarp mūsų šeimų.

Evelina Ambrazevičienė, Jaunų šeimų ratelis

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015