Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Paskutinės vakarienės šv. Mišios Kristaus Prisikėlimo parapijoje (2019-04-18)

Paskelbta: 2019-04-19


Didžiojo ketvirtadienio rytą į Kauno arkikatedrą baziliką švęsti Krizmos šv. Mišių ir padėkoti Dievui už Kunigystės sakramento dovaną bei atnaujinti savo pažadus susirinko arkivyskupijoje tarnaujantys vyskupai, kunigai, diakonai. Šių pamaldų metu tradiciškai buvo pašventinti aliejai, naudojami teikiant sakramentus.


„Šiandien šventinami aliejai – katechumenų, ligonių bei Krizmos aliejus. Graži šio pašventinimo simbolika, nes aliejus simbolizuoja sklindančią malonę. Žinome, kad kai aliejaus lašas nukrenta ant popieriaus lapo, jis vis plečiasi. Čia irgi taip nutinka – vyskupas pašventina aliejus, kuriuos kunigai išsiveža į savo parapijas, ir šis plitimas - tai tarsi Dievo malonės pliūpsnis per Velykas į visus žemės pakraščius. Didysis ketvirtadienis – tai brangi atsinaujinimo diena kunigams, bendrystės su vyskupu ir dvasinės brolystės su kitais kunigais išgyvenimas, kartu ir pasirengimas didžiosioms šventėms“, - homilijoje kalbėjo vyskupas Algirdas Jurevičius (visą homiliją skaityti >>>).


Vakare Kristaus Prisikėlimo bazilikoje prieš Paskutinės Vakarienės šv. Mišias gausiai susirinkusiems tikintiesiems parapijos diakonas Benas Ulevičius vedę katechezę apie Velykų Tridienio prasmę: „Šiandien čia susirinkome po ilgos Gavėnios kelionės. Šiandien įžengiame į Velykų Tridienį, kuris prasideda Didžiojo ketvirtadienio vakaro Mišiomis. Šiose Mišiose prisimename Paskutinės Vakarienės šventimą ir kunigystės sakramento įsteigimą. Tridienis tęsiasi per Didįjį penktadienį, kur minime Viešpaties kančią ir mirtį.


Velykų Tridienio kulminacija yra Didžiojo šeštadienio liturgija, arba Velykų vigilija, kur iškilmingai prisimename Išganymo istoriją, švenčiame Jėzaus Prisikėlimą ir džiaugiamės jo dovanotu Išgelbėjimu. Šios trys dienos yra pačios svarbiausios visų mūsų dvasinėje kelionėje. Jose Bažnyčios liturgija mums leidžia gyvai dalyvauti Viešpaties Jėzaus Kristaus žemiškojo gyvenimo pabaigos įvykiuose. Per tas tris dienas Jėzus sunaikino tamsos galybę, įsteigė mus gaivinančius sakramentus ir atvėrė save kaip neišsenkantį gyvybės šaltinį, prieinamą kiekvienam žmogui, kuris trokšta būti gyvas, tikras ir amžinai laimingas.


Velykų Tridienis atskleidžia visą krikščioniškojo gyvenimo esmę, parodo visą Kristaus slėpinio dramatišką grožį. Galime sakyti, kad tai ne trys atskiros dienos, bet tris dienas trunkanti viena liturgija. Kiekviena Tridienio diena dalyviui dovanoja naują ryšį su Kristumi, atveria Jį vis kitaip, leidžia naujai suprasti Jo žygdarbio prasmę. Todėl labai svarbu šiose dienose dalyvauti ir įsijungti į liturgiją visa savo širdimi." Diakonas Benas paragino tikinčiuosius, kurie dar nesuspėjo, atlikti išpažintį, nes tai tikrai padės išgyventi Prisikėlimo džiaugsmą.

18.00 val. prasidėjo Paskutinės Vakarienės šv. Mišios, kurių iškilmingai liturgijai vadovavo klebonas mons. Vytautas Grigaravičius, koncelebravo parapijoje dirbantys kunigai: kun. Julius Grigonis, kun. Virginijus Lenktaitis, kun. Virgilijus Dudonis, kun. Povilas Narijauskas ir kan. dr. teol. lic. Robertas Pukenis, patarnavo diakonas Benas Ulevičius.

„Šiandien pradedame didįjį Velykų Tridienį, kuriame švęsime Viešpatį, mirusį, palaidotą ir prisikėlusį. Viešpats ir mus, kaip anąkart savo mokinius, sukviečia prie šio Velykų stalo, kuriame palieka savo atminimą – duonos (kaip Jo Kūno) valgymą ir vyno taurės (kaip jo Kraujo taurės) gėrimą ir artimo (tai yra kiekvieno dabar šalia esančio žmogaus) meilės įsakymą. Štai mūsų kunigystė – tarnystė Jo Kūnui ir Kraujui per artimo meilę. Visi ja gyventi privalome. Šita kunigystė įmanoma, tik kai Viešpats šventina ir pašventina, moko ir išmoko, gaivina ir atgaivina. Kaip visada, pirmiausia apgailėkime savo nuodėmes, o ypač artimo meilės trūkumą“, - kvietė parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius.

Evangeliją pagal Joną paskelbė ir homiliją sakė diakonas Benas Ulevičius. Homilijoje jis kalbėjo: „Dabar susirinkome čia švęsti Paskutinės Vakarienės įsteigimo šventąsias Mišias. Kiekvienų šv. Mišių metu aukojimo liturgijoje girdime žodžius: „tą naktį, kurią turėjo būti išduotas…“ Ta naktis yra būtent šiandien. Tai Jėzaus kančios išvakarės. Tai naktis, kurią jis sėdo prie Velykų vakarienės (Paschos vakarienės) stalo su savo 12 apaštalų, laužė duoną ir davė jiems tardamas: „Tai mano kūnas, už jus atiduodamas“, laimino taurę ir dalijosi ja sakydamas: „Ši taurė yra Naujoji Sandora mano kraujyje“. Tai naktis, kurią jis tarė savo apaštalams: „Darykite tai mano atminimui“, padarydamas juos Naujosios Sandoros kunigais. Tai naktis, kurią jis plovė savo mokiniams kojas, tardamas: „Ar suprantate, ką jums padariau? Ir jūs turite vieni kitiems kojas plauti. Aš jums duodu naują įsakymą, kad jūs vienas kitą mylėtumėte kaip aš jus mylėjau“.

Šią naktį, šioje paskutinėje vakarienėje Jėzus padovanojo mums patį brangiausią turtą: save patį duonos ir vyno pavidalais; kunigystės dovaną, kuri leidžia nenutrūkstamai švęsti Eucharistiją; tikros meilės pavyzdį. Per Eucharistiją Kristus apsigyvena mumyse; per savo kunigus Jis tarnauja savo žmonėms; Pagaliau, Eucharistija mumyse pasiekia tikslą tik tuomet, kai patys plauname vieni kitiems kojas.

Didžiojo ketvirtadienio vakaro šv. Mišios rodo į visus šiuos dalykus ir mus su jais vienija. Šiose šv. Mišiose įvairiais būdais prisiminsime Paskutinės Vakarienės slėpinį bei artėjančią Viešpaties kančią... Esame kviečiami dėkoti už Eucharistiją ir už kunigų tarnystę.

Melskimės už pašaukimus į kunigystę. Taip pat prisiminkime tremtyje esančius krikščionis ir visus tuos, kurie dėl įvairių priežasčių neturi galimybės dalyvauti šv. Mišiose ar priimti Šventąją Komuniją. Prašykime pasiaukojančios meilės dovanos sau ir visai Dievo tautai. Maldoje prisiminkime tuos, kurie nedrįsta leisti Jėzui mazgoti jiems kojas. Prašykime jiems atsivertimo malonės,“ - kvietė diakonas Benas.

Šv. Mišių liturgijos apeigose dalyvavo parapijos tikybos mokytojai: jie skaitė skaitinius, bendruomeninę maldą, rinko aukas vargstantiems ir stokojantiems.


Visuotinėje maldoje Didžiojo ketvirtadienio vakarą melstasi už visą Bažnyčią, už popiežių, vyskupus, kunigus, diakonus, parapijiečius, geradarius, visą Dievo tautą, už visus krikščionis, už žydų tautą, kuriai pirmai Dievas prakalbėjo, už visą žmoniją, taip pat už sergančius ir kenčiančius, kurie negali švęsti Eucharistijos.


Šv. Mišių metu giedojo parapijos merginų choras "Pastoralės giesmė".


Šv. Mišių pabaigoje Švč. Sakramentas iškilminga procesija buvo perneštas į Švč. Sakramento koplyčią, kad jį galėtume priimti Viešpaties Kančios - Didžiojo penktadienio pamaldose.

                                                   Kristaus Prisikėlimo parapijos informacija

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015