Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Šiluvos Švč. M. Marijos draugijos narių susirinkime: pokalbis apie Tikėjimo išpažinimo simbolius (2019-01-18)

Paskelbta: 2019-01-22


Susirinkimui vadovavęs draugijos dvasinis vadovas kun. Virgilijus Dudonis pasiūlė mums toliau gilintis į tikėjimo tiesas. Jis tęsė mintį, kad krikščionybės pradžioje “Tikėjimo išpažinimas”, kaip tikėjimo esmės santrauka, prasidėjo nuo kunigų klausimų, užduodamų krikšto metu: ar atsižadi piktosios dvasios, ar tiki į Dievą Tėvą, ar tiki į Jėzų Kristų. Taigi pirmą kartą tikėjimas išpažįstamas Krikšto metu, nes krikštijama „vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios“ (Mt 28, 19).

Per amžių bėgį Bažnyčios šventieji Tėvai visuotiniuose susirinkimuose krikščioniško tikėjimo esmę sutelkė į santraukas, vadinamas Tikėjimo išpažinimais, Simboliais, arba Credo (nuo pirmojo lotyniško žodžio tekste “Tikiu”). Šie Simboliai yra “tikinčiųjų atpažinimo ir bendrumo ženklas”.


Patys svarbiausi yra du Tikėjimo išpažinimai: tai Apaštalų Simbolis, arba Apaštalų tikėjimo išpažinimas, kuris yra senovinis Romos Bažnyčios Krikšto tikėjimo simbolis, ir Nikėjos – Konstantinopolio Simbolis, kurį 325 ir 381 m. paskelbė visuotiniai Bažnyčios Susirinkimai ir kuris šiandien yra bendras visoms didžiosioms Rytų ir Vakarų Bažnyčioms.

Mums buvo įdomu klausytis kunigo Virgilijaus pasakojimo apie šių dviejų svarbiausių tikėjimo simbolių istorines ištakas, kurias įtakojo Bažnyčios gyvenimas įveikiant jai iškilusius iššūkius įvairių epochų kontekste, kad būtų išsaugotas Kristaus mokslas.

Susirinkimą baigėme bazilikoje Rožinio malda ir Eucharistijos šventimu, dėkodami Dievui už bendrystę, gautas malones bei melsdami Bažnyčiai vienybės Dvasios.

                                  Šiluvos Švč. M. Marijos draugijos koordinatorė Ada Azarevičienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021