|
|||||||||
Įvykiai
Pagyvenusių žmonių popietėje - Prašau maldų... (2013-02-20)Paskelbta: 2013-02-27
Labai jauki ir dvasiškai turtinga buvo senjorų popietė vasario 20-ąją, kurioje svečiavosi neseniai mūsų parapijoje pradėjęs dirbti kun. altarista Virginijus Lenktaitis. Jau tapo gražia tradicija, kad popietėse lankosi ne tik senjorų dvasios tėvas ar klebonas, bet ir kiti mūsų parapijos kunigai. Kiekvienas susitikimas su bet kuriuo kunigu yra labai laukiamas, nes senjorams suteikia naujų žinių, išgirsta atsakymus į rūpimus klausimus. Pirmajame susitikime su kun. altarista Virginijumi Lenktaičiu mes trumpai papasakojome apie sambūrio veiklą, bendras šventes, siekius ir ateities planus, kvietėme dažniau apsilankyti mūsų popietėse. Kun. altarista Virginijus Lenktaitis atvėrė savo gyvenimo puslapius, papasakodamas apie vaikystę, patarnavimus bažnyčioje ir ankstyvą apsisprendimą – tapti kunigu. Labai šiltai pasakojo apie savo močiutę, nes anksti mirus tėvams, ji tapo Virginijui ir mama, ir tėčiu , vesdama doro gyvenimo keliu. Kunigas papasakojo ir apie kliūtis, stojant į Kunigų seminariją, nes buvo tarybiniai metai. Papasakojo ir apie darbą Vilniuje, Kaune, Šiluvoje. Paskutiniuoji vieta - Seredžius, kur klebonavo 11 metų. „Per trisdešimt trejus kunigystės metus buvo daug kančių,- atviravo kunigas Virginijus Lenktaitis, - bet ištikimiems Dievas padeda. Prašau maldų, nes esu patyręs jų galią. Supraskime vienas kitą, juk be debesėlių, lietaus nebūna ir žiedų.“ Senjorai širdingai dėkojo kun. altaristai Virginijui Lenktaičiui už apsilankymą popietėje, už atvirą žodį, linkėdami stiprybės ir Dievo palaimos darbuojantis mūsų parapijoje. Atsisveikindamas kun. altarista Virginijus Lenktaitis tarė: „Man buvo miela su Jumis pabendrauti“. Rima Lipšienė
|
|||||||||
|