|
|||||||||
Įvykiai
Ekumeninės pamaldos Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje (2013-01-24)Paskelbta: 2013-01-25
„Ko Dievas nori iš savo tautos? (plg. Mch 6,6-8).“ Tokiu pavadinimu Kristaus Prisikėlimo mažojoje bažnyčioje sausio 24 d. 18.00 val. vyko Ekumeninės pamaldos už krikščionių vienybę. Besirenkančius tikinčiuosius pasitiko VDU Katalikų fakulteto jaunimo atliekama giesmė: „Esame dvasioje viena Viešpatyje“. Jai skambant prieš altorių išsirikiavo 11 kunigų iš įvairių konfesijų. Pamaldose dalyvavo: Kauno evangelikų reformatų bažnyčios diakonas katechetas Jonas Žiauka, Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios diakonas Arūnas Žydaitis ir kun. Saulius Juozaitis, Krikščionių bendrijos ¬„Tikėjimo žodis“ pastorius Mindaugas Sakalauskas, Kauno stačiatikių Apreiškimo bažnyčios kunigas Nikolaj Murašov, Kauno jungtinės metodistų bažnyčios kunigas Remigijus Matulaitis, Kristaus Prisikėlimo parapijos kunigai: mons. Vytautas Grigaravičius, kun. Tomas Trečiokas, kun. Nerijus Šmerauskas, kun. Algirdas Akelaitis. Pamaldas pradėjo ir joms vadovavo parapijos klebonas mons. V. Grigaravičius. Po įžanginio pasveikinimo visi giedojo „Giedokit Viešpačiui“. Po to sekė prašymų, maldavimų maldos, kurias kalbėjo visų konfesijų kunigai, giedojo Kauno Stačiatikių Apreiškimo bažnyčios giesmininkės. Kristaus Prisikėlimo parapijos kun. Tomas Trečiokas pradėjo atgailos maldą, kurią tęsė visi susirikusieji kunigai. Po jų mons. V. Grigaravičius pakvietė tyloje atlikti atgailą, atsiprašymą. Po ramybės palinkėjimo sekė Dievo Žodžio skelbimas ir mąstymai. Ištrauką iš Michėjo knygos (Mch 6,6-8) skaitė Kauno evangelikų liuteronų Švč. Trejybės bažnyčios diakonas Arūnas Žydaitis, psalmę giedojo Irena Paliokaitė. Mąstymą sakė šios bažnyčios kun. Saulius Juozaitis. Jis kalbėjo: „Šiandien atėjome prie Viešpaties su atgaila širdyje, siekdami vienybės. Aišku žmogaus galių per mažai. Bažnyčią suskaldo žmogus, o suvienyti gali Šventoji Dvasia“. Vienybės problema egzistuoja nuo krikščionybės atsiradimo pradžios, apie tai jau kalba apaštalas Paulius. Vienintelis būdas vienybei yra tikėjimas, malda. Tik per Dievo Žodį, per Jėzų Kristų, kuris įkūnytas sakramentuose, kurių pirmasis krikštas. Pasidalijo asmeniška patirtimi, kai skubiai buvo iškviestas krikštyti kūdikį, kurio mama - liuteronė, tėvas - katalikas. Tai gyvas skirtingų konfesijų liudijimas. Antrąjį skaitinį iš Laiško galatams (Gal 3,26-28) skaitė Kauno jungtinės metodistų bažnyčios kunigas Remigijus Matulaitis. Mąstymą pradėjo žodžiais: „Laiške galatams apaštalas Paulius sako: „Visi jūs esate viena Kristuje Jėzuje!“ Štai kur mūsų vienybės pagrindas – tikėjimas. Sekti Kristumi, vadinasi sekti tikėjimu, o jei tikime – gyvename,“ - baigė kun. Remigijus. Laiško efeziečiams (Ef 2,11-22) ištrauką skaitė Kauno evangelikų reformatų bažnyčios diakonas katechetas Jonas Žiauka. Mąstyme jis kalbėjo, kad apaštalas Paulius rašė apie žydus ir pagonis, kuriuos Kristus troško sujungti į vieną. Mes visi esame kilę iš pagonių ir apaštalas Paulius nurodo mums kelią į vienybę – tai Kristaus Kūnas ir Kraujas, kuriuos Jis aukojo už mus ant kryžiaus. Krikščionių bendrijos ¬„Tikėjimo žodis“ pastorius Mindaugas Sakalauskas kalbėjo, kad šis susitikimas tai yra Dievo suteikta proga per Dievo Žodį išgyventi vienybę ir perskaitė apaštalo Pauliaus laišką kolosiečiams (Kol 2,6-15; 3,1-4). Kauno stačiatikių Apreiškimo Švč. M. Marijai parapijos atstovas kalbėjo, kad daugybei valstybių net nepavyko priartėti prie vienybės. Su Dievo karalyste yra visai kitaip. Ji nepavaldi žmogui, ji nusakoma Kristaus Kalno pamoksle (Mt 5-7). Kristus kalbėjo: „Jūs pasaulio šviesa“ (Mt 5,14). Šviesa negalima be maldos, kuri yra artimiausias kelias į Dievą, malda - tai Dievo dovana. Dėka jos atsiranda tyla, artumas, ramybė. „Palaimintas laikas, kai meilė nugalės, palaimintas laikas, kai Dievas nušluostys kiekvienam ašarą. Viešpatie Dieve, pasigailėk manęs nusidėjėlio“, - baigė mąstymą kalbantysis. Kristaus Prisikėlimo parapijos rezidentas kun. Algis Akelaitis perskaitė Evangeliją pagal Luką (Lk 24,13-35). Homiliją sakė mons. Vytautas Grigaravičius. Jis iškėlė keletą kausimų: „Šiandien mes daug kalbame apie vienybę krikščionių tarpe, bet ar kalbos nesibaigia ties aštuondieniu, kviečiančiu vienybei? Šiomis dienomis meldžiamės, dalyvaujame bendrose pamaldose, o kas seka po to? Ar gali vienkartiniai susitikimai sustiprinti bendrystę, suvienyti krikščionis į vieną šeimą? Mokiniai einantys į Emausą leidosi į bendrystę su nepažįstamuoju. Dar daugiau, jie parodė pakeleiviui gailestingumą, pakviesdami pas save. Taip ir mes turėtume kuo dažniau susėsti prie bendro stalo, pasidalinti ne tik materialiuoju maistu, bet svarbiausia - dvasiniu, kuris padėtų Kristaus meilės akimis pažvelgti į bendras problemas, kurios egzistuoja Kristaus Bažnyčioje. Baigdamas homiliją klebonas kvietė melstis: ,,Viešpatie, pasilik su mumis, neleisk, kad aptemtų mūsų akys, susilpnėtų pasitikėjimas Tavimi, neleisk nukrypti nuo tiesos kelio. Viešpatie, stiprink mūsų vienybę, savitarpio supratimą, toleranciją, bendravimą ir bendravimą vardan Tavo Bažnyčios, vardan žmonijos išganymo.“ Sukalbėjus Tikėjimo išpažinimą, Visuotinę maldą skaitė vėl visų konfesijų atstovai. Skambant giesmei „Ten, kur gailestis ir meilė - Dievas ten yra“, kunigai užsidegė žvakes ir eidami per bažnyčią uždegė tikinčiųjų žvakes. Monsinjoras pakvietė visus susiimti už rankų ir sukalbėti maldą „Tėve Mūsų“. Pamaldos baigėsi klebono palaiminimu ir giesme: „Viešpats mano tautos stiprybė, Viešpats mano šviesa! Pastoracinės tarybos narė B. Vasylienė |
|||||||||
|