|
|||||||||
Įvykiai
Pagyvenusių žmonių popietėje - Motinos dienai (2012-05-02)Paskelbta: 2012-05-09
Pirmasis gegužės trečiadienis senjorų popietėje buvo skirtas artėjančiai Motinos dienai. Visi labai apsidžiaugėme, kai popietėn apsilankė mūsų klebonas monsinjoras Vytautas Grigaravičius. Sulaukėme ir svečio iš Marijos radijo - Viešųjų ryšių specialisto Vincento Lizdenio. Popietę pradėjome bendra malda už motinas, išėjusias Amžinybėn.
Klebonas monsinjoras Vytautas Grigaravičius, kalbėdamas apie artėjančią Motinos dieną, labai apgailestavo, kad šiandieniniame gyvenime motina išgyvena nejautrumo laiką, užmaršties laiką. Daugelis paskendę materialiniuose reikaluose pamiršta, ką kiekvienam davė motina, ko išmokė, kokį dvasinį testamentą kiekvienam paliko. Ir akcentavo, kad atsakomybė tenka visiems, nes išryškėja auklėjimo spragos, nes pamirštamas Dievo įsakymas. Technologijos tobulėja, o dvasia nyksta. Klebonas kvietė atiduoti gerumo duoklę Motinos dienai: ne tik aplankyti kapus su gėlėmis, pasikalbėti su savo sąžine ir nupinti gražų maldų vainiką mirusioms. „Nuoširdžiai sveikinu Jus su artėjančia Motinos diena,- širdingai tarė klebonas monsinjoras Vytautas Grigaravičius senjorėms.- Būkite sveikos, jei ateina kančios momentas –būkite stiprios. Ačiū už Jūsų motinystę, telydi Jus Dievo palaima ir Švč. Mergelės Marijos globa“. Popietėje apsilankęs Vincentas Lizdenis papasakojo apie darbą Marijos radijuje, kurio klausomasi 64 pasaulio šalyse, o Lietuvoje gali girdėti 80 proc. Lietuvos gyventojų. Jis kvietė pasidalinti mintimis apie Marijos radijo laidas, siūlyti, kritikuoti, pageidauti, kvietė įsijungti į savanorystę, kuri yra vienas iš stulpų, ant kurio tvirtai laikosi Marijos radijas.
Senjorai išsakė daug gerų žodžių apie Marijos radijo laidas, paminėjo, kurios labiau patinka, išsakė pageidavimus, pateikė pasiūlymų. Vincentas su jaunatvišku nuoširdumu pasveikino senjores su artėjančia Motinos diena: „Aš jaučiu jūsų bičiuliškumą, susitikimas su Jumis man yra didžiulė dovana ir noriu pasidalinti džiaugsmu ir širdimi, - kalbėjo Vincentas, - Mama – tai žmogus, turintis daug galių. Jums aš skiriu dainas... “ Suskambo gitara Vincento rankose, pasigirdo dainos. Moterų akyse sužvilgo ašaros... Ne liūdesio, bet gilaus jaudulio ir džiaugsmo, kad mes turime tokių išsilavinusių, šaunių, darbščių ir gebančių bendrauti su vyresniąja karta jaunų žmonių, kaip Vincentas Lizdenis. Linkėjome jam Dievo palaimos, nesuklupti gyvenimo kelyje, mokytis ir kopti vis į didesnes aukštumas , bet... nepamiršti mažutėlių. |
|||||||||
|