|
|||||||||
Įvykiai
Trijų Karalių šventė parapijoje (2012-01-08)Paskelbta: 2012-01-19 Sausio 8-osios dienos 12.30 val. šv. Mišios buvo aukojamos už šeimas, meldžiant joms Kūdikėlio Jėzaus palaimos. Jų metu paminėjome ir Trijų Karalių šventę. Jaučiausi be galo iškilmingai. Jau vien dėl to, kad kartu su sūnumi Ignu nešėme atnašas – „angelų sodą“, skirtą sunkiai sergančiam trimečiui berniukui Gabrieliui. Jaudinausi dėl mūsų visų, jaunų šeimų ratelio narių, iš anksto rūpestingai besiruošusių šventei: Virginijos ir Vytauto, skaičiusių Šv. Rašto skaitinius, Kristinos, Mindaugo, Ernestos bei jų vaikų, skaičiusių maldavimus, Ilonos ir Arvydo bei jų vaikų, su kuriais kartu nešėme atnašas.
Labai norėjosi, kad savo pavestas užduotis atliktume kuo tobuliau ir kad kiekvienas, dalyvavęs šv. Mišiose, parsineštų namo tos Dievo palaimos ir išminties, to žmogiškojo gerumo, širdingumo ir šilumos, kuriais buvo dalijamasi jų metu. Homilijoje kunigas Nerijus Šmerauskas kalbėjo apie tai, jog Dievas nori mums visiems kaskart įteikti po dovaną – nuodėmių atleidimą ir kantriai laukia, kol mes būsime pasiruošę susitaikyti su Juo, savimi ir vienas kitu. Dievas, kaip mylintis Tėvas, niekada neišduoda, neapleidžia savo vaikų, saugo ir rūpinasi jais. Tai mūsų gyvenimui teikia ramybės, paguodos ir optimizmo Po šv. Mišių konferencijų salėje susirinko didelis būrys jaunų šeimų su savo mažaisiais ar jau paaugusiais vaikais. Ses. Ramutė Budvytytė pasveikino visus ir pasidžiaugė, kad tėveliai yra kaip išmintingieji Trys Karaliai, kurie jau atrado gimusį Kūdikėlį Jėzų savo gyvenime, ir Dievas gyvena jų šeimose. Todėl tėveliai meldžiasi ir dalyvauja sekmadienio šv. Mišiose ir, sekdami tikėjimo šviesa spindinčią žvaigždę – Evangeliją, jie lydi savo mažuosius vaikučius prie Jėzaus bei moko juos gyventi tikėjimu ir gerumu. Ses. Ramutė davė vaikams palaikyti rankose, priglausti, paglostyti gimusį Kūdikėlį Jėzų bei pasidžiaugti Juo, pajusti Jį širdimi ir paprašyti, ko labai nori sau ar tėveliams. Šventės metu vaišinomės, bendravome, žaidėme, šokome, dainavome. Jolitos ir Lino dukra Emilija griežė smuiku. Nė vienas: nei didelis, nei mažas nelikome be dovanų. Mažieji vaišinosi saldainiais, tėveliai gavome po spindinčią kelrodę žvaigždę, nušviečiančią mūsų šeimoms kelią pas Jėzų, kad ir kokios negandos mus užkluptų. Šventės pabaigoje gardžiavomės Ilonos iškeptu tortu. Po kelių dienų ses. Ramutės ir jaunų šeimų ratelio narių bei jų vaikų dėka „angelų sodas“ su mūsų nuoširdžiais linkėjimais pasveikti „nukeliavo“ sergančiam ir Kauno universitetinėje klinikoje besigydančiam Gabrieliui – guviam, šauniam bei mielam berniukui. Gabrielius gydosi nuo sunkios genetinės ligos. Jį jau pusę metų mažoje palatoje pakaitomis slaugo tėtis ir mama, o namuose laukia dar dvi sesutės ir brolis. Nepaisant ligos, Gabrielius sužavėjo mus savo linksmumu bei energija. Kartu su mūsų vaikais Beata, Jone, Elzyte bei Augustinu jis žaidė, išdykavo, krykštavo. Pabendravome su jo tėveliu Mariumi. Tikiuosi, kad mūsų parodytas dėmesys kiek praskaidrino jų liūdną kasdienybę. Manau, kad rūpestis šiais žmonėmis nesibaigė vien jų aplankymu, bet dar ilgai išliks mūsų maldose, bendravime, palaikyme. |
|||||||||
|