Šios savaitės pagyvenusių žmonių sambūrio popietė buvo skirta vienam iš tautos didžiavyrių – Jonui Mačiuliui - Maironiui, kurio 145-ąsias gimimo metines minime šį rudenį.

Vikaras kun. Julius Grigonis susirinkusiems popietėje papasakojo apie Jono Mačiulio pasirinkimą tapti kunigu, jo studijas Peterburgo dvasinėje seminarijoje bei dvasininko kelią Peterburge ir Kaune. Buvo labai įdomu išgirsti, kad kunigui Juliui teko sutikti vyresniosios kartos dvasininkų, kurie mokėsi Kauno kunigų seminarijoje, kai čia profesoriavo Maironis. Pasakotojas nepamiršo tų prisiminimų ir dabar juos perteikė popietės dalyviams.

Koks buvo Maironio kaip poeto kelias? Apžvelgdama esminius lyriko kūrybos aspektus, jo parašytą lietuvių tautos istoriją bei literatūros istoriją, dramas, mintimis dalinosi sambūrio vadovė Rima Lipšienė. Ji priminė ir kūrėjo gyvenimo bei kūrybos ištakas, skausmingus poeto išgyvenimus. Kalbėti apie šį tautos genijų galima ilgai. Juk jis buvo buvo ne tik iškilus dvasininkas, poetas, pedagogas, jis – tautos šauklys, siekiąs pagrindinio tikslo, kad kiekvienas lietuvis mylėtų savo gražų kraštą, pažintų savo tautos istoriją ir Lietuvai skirtų savo darbus. K.Būga rašė, kad visų Maironio raštų objektas tėra vienas, Lietuva –Tėvynė.

Popietėje skambėjo Maironio posmai, jo eilėmis sukurtos dainos.

                                                                     Parapijos referentė Aldona Narušienė