|
|||||||||
Įvykiai
Švč. M. Marijos Gimimo šventė ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-mečio paminėjimas parapijoje (2010-09-19)Paskelbta: 2010-09-22
Rugsėjo 19 d. 11.00 val. iškilmingomis šv. Mišiomis, kurioms vadovavo prel. doc. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, konselebravo parapijos vikaras kun. Virginijus Vaitkus ir alt. jubil. Vaclovas Aleksandravičius, prasidėjo Švč. M. Marijos Gimimo atlaidai ir Padėkos už laisvę šventimas. Homilijoje prelatas kalbėjo, kad mūsų kasdienybė yr perpinta įvairių darbų, pareigų, per kuriuos realizuojame visa tai, ką privalu atlikti dėl šeimos, artimųjų, bendruomenės, Tėvynės. Ar šioje darbų virtinėje dažnai pamąstome apie moterį, kuri gyveno prieš 2000 metų, kuri ypatingu Dievo pasirinkimu buvo pakviesta į pasaulį, kad taptų Išganytojo motina? Jai buvo suteikta laisvė pasirinkti ir ji ištarė: „Tebūna man, kaip tu pasakei“. (Lk 1,38). Šiandien yra visų mūsų dangiškosios Mamos gimtadienis ir mes sakome: ‚Ačiū tau, mama, už visa tai, ką esi padovanojus“. Leiskime jai labai švelnia, mylinčia ranka prisiliesti prie visų mūsų skaudulių, nuopuolių, žmogiškų silpnybių ir vargų. Šiandien minime ir Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 20-metį. Kiekvienas galime paliudyti, kiek mums kainavo ši laisvė – kraujo, aukų, kančios. Okupantai norėjo viską išbraukti iš mūsų sąmonės – tikėjimą, meilę tėvynei, kalbą, lietuvybę. Minint atgautos Laisvės 20-metį, dėkokime Viešpačiui už tai, ką Jis mums suteikė ir ne tik šiandien ar atskiromis retomis progomis, bet ir visą laiką. Nebūkime nusiminę kaip tie, kurie neturi vilties. Tik būdami dvasingi, gyvendami taip, kaip to nori Dievas, vadinasi meilėje ir tarpusavio supratime, mes galime tikėtis gražios ateities. Ne duok, Dieve, jei kada nors, kas nors pasakytų: „Prie Baltijos kažkada buvo katalikiškas kraštas – Lietuva“. Po šv. Mišių iškilminga procesija buvo pagarbintas Švč. Sakramentas. 18.00 val. šv. Mišias už Lietuvos laisvę, prašant dangiškosios Motinos Marijos užtarimo, aukojo klebonas mons. Vytautas Grigaravičius. Jis kvietė kiekvieną jausti atsakomybę, nes laisvė neatsiejama nuo atsakomybės, drausmės, kaip tarpusavio meilė neatsiejama nuo meilės Tėvynei. Norisi tikėti, kad gilūs, prasmingi kunigų žodžiai krito į gerą dirvą ir duos gausų derlių. |
|||||||||
|