![]() |
|||||||||
|
![]() |
||||||||
Įvykiai
Pagyvenusių žmonių popietėje - Kelionė į Šiaulių kraštą... (2011-06-09)Paskelbta: 2011-06-20
Iki Šiaulių tolimas kelias, tad neleidome veltui. Pasakojau Šiaulių miesto istoriją , o jos pradžia ir miesto gimtadienis -1236 m. rugsėjo 22 diena. Keliavome istorijos keliais nuo XIII amžiaus iki šių dienų, kaip augo ir keitėsi Šiauliai, kokie įvykiai buvo reikšmingiausi miesto augimui, kuo nusipelnė miestui Antanas Tyzenhauzas, Lietuvos ir Lenkijos valdovas Stanislovas Augustas, kokie herbo simboliai, kaip kito miestas XIX – XX O kaip nepapasakoti Kryžių kalno istorijos, kuri jaudina kiekvieną, kuri mena ne pačius geriausius laikus: kada buvo pastatyti pirmieji kryžiai, kaip draudė juos statyti carinė valdžia. Dar labiau kalnas buvo niekinamas ir naikinamas sovietinės okupacijos metais, bet kryžiai kilo, niekam nepavyko sunaikinti, o atgavus Nepriklausomybę į Kryžių kalną ėmė plaukti piligrimai. Čia lankėsi ir Popiežius Jonas Paulius II, jo paraginimu prieš dešimtmetį pastatytas ir pašventintas Pranciškonų mažesniųjų brolių ordino vienuolynas. Pirmasis keliauninkų sustojimas - Žaliūkų vėjo malūnas.Tai neseniai atvėrusi duris malūninko sodyba, įsikūrusi miesto viduryje.Tai vienintelis išlikęs ir saugomas medinės architektūros technikos paveldo objektas Šiauliuose ir pirmasis grūdų apdirbimo istorijos muziejus Lietuvoje. Čia atgijo Danielių – buvusių malūno savininkų kasdienybė. Malūnininkas mums aprodė malūno ekspoziciją, supažindino su unikalia įranga , papasakojo apie malūne vykusį gyvenimą, pakvietė į malūnininko trobą. Paragavome ir skanios duonos.
Kryžių kalnas. Pirmiausia aplankėme vienuolyno koplyčią ir pasukome į legendinį Kryžių kalną. Nebe pirmą kartą daugeliui keliauninkų čia tenka lankytis, bet kiekvienas apsilankymas suteikia progos ne tik susikaupti ir išsakyti savo intencijas, bet suteikia stiprybės, vilties, tikėjimo , kad visus sunkumus galima ištverti, galima viską įveikti.Kryžių kalnas pilnatviškiau padeda suvokti Išganytojo kryžiaus slėpinį, jį susieti su savo, su tautos, su visos žmonijos gyvenimu, jame įžvelgti ne tik kančią, mirtį, bet ir iš nuodėmės išvaduojantį prisikėlimą. Čia , kaip niekur kitur, suskamba ištikima Dievo meilė žmonėms. Paskutinis mūsų kelionės objektas - Dargaičių kaimas. Tai gyvas kaimas, kuriame vienintele gatve išsirikiavusios 28 Dainavome ir autobuse, dalinomės įspūdžiais, nuovargio kaip nebūta. Juk daug pamatėme, sužinojome , praturtėjome, pasisėme ne tik žinių , bet ir dvasiškai sustiprėjome. Rima Lipšienė |
|||||||||
|