Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Skelbimai

Pas Viešpatį iškeliavo ilgametis Kristaus Prisikėlimo bažnyčios vargonininkas JUOZAS STANIULIS (1926 - 2009 m.)

Paskelbta: 2009-01-15

 

Juozas Staniulis užaugęs Suvalkijoje, krikščioniškoje šeimoje, iš mažumės išmokytas mylėti Dievą, jis buvo pasiryžęs savo gyvenimą pašvęsti tarnystei Dievui ir žmonėms.

Kaip daugeliui lietuvių, karas, sovietų okupacija sugriovė svajones ir viltis, taip ir Juozo neaplenkė sunkūs išbandymai. Jam teko atsisveikinti su Kunigų seminarija. Tačiau niekas negalėjo priversti išsižadėti pasiryžimo tarnauti Dievui.

Savarankiškai išmokęs vargonauti, Juozas keletą metų dirbo vargonininku Sintautuose, Igliaukoje, Marijampolėje. Gyvendamas Sintautuose 1953 m. sukūrė šeimą, kurioje užaugo brolis ir sesuo. Du vaikučiai, vos išvydę pasaulį, mirė. Gerasis Dievas leido pasidžiaugti ir keturiais anūkais.

Klebonas kan. Nikodemas Čėsna apie 1985 metus pakvietė Juozą dirbti vargonininku šioje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje. Ir nuo tada vargonaudamas Juozas ištikimai šlovino Viešpatį šioje bažnytėlėje.

Iki 2003 metų vadovavo bažnyčios chorui. Jo dėka čia buvo suburtas gausus giesmininkų būrys. Sovietiniais laikais pasišvęsti tokiam darbui reikėjo nepaprastai daug drąsos ir atkaklumo. Juolab choras garsėjo ne tik Kaune, buvo dažnos išvykos į kitas bažnyčias, ypač dažnai šis choras giedojo Šiluvoje.

Štai kaip atsiliepia apie Juozą ano meto choristės: „Juozas buvo nepaprastai kuklus, uolus, darbštus bei  stropus. Nė karto nepavėlavo į repeticijas, net ligos atveju iš ligoninės, tą pačią dieną atskubėdavo į repeticiją.

Juozas pasižymėjo nepaprastai didele meile darbui. Jam visai nesvarbus buvo uždarbis: kiek gaudavo, tiek pakakdavo. Buvo nepaprastai kantrus, niekada nėra pakėlęs balso, pasakęs piktą žodį. Jo pavyzdžiu sekė choristai. Buvo nepatogu bartis, pyktis, todėl gyvenome darniai sutardami.“

Net išėjęs į užtarnautą poilsį, kiekvieną rytą skubėjo į mažąją bažnytėlę prie vargonų, kad jų garsais pradžiugintų tikinčiųjų širdis.

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015