Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
- Šventadienio mintys

Švenčiausioji Trejybė, C (Jn 16, 12-15) (2022-06-12)

Klebonas mons. V. Grigaravičius

 

Mieli broliai ir seserys, nuo amžių pradžios žmogui kyla daug egzistencinių klausimų, į kuriuos jis stengiasi atrasti atsakymus. Šiandien švenčiame vieną paslaptingiausių, mūsų ribotam protui sunkiai paaiškinamą slėpinį - Švč. Trejybės iškilmę. 

Švęsdami šią iškilmę visų pirma švenčiame bendrystę – vienas Dievas trijuose Asmenyse. Anuot apaštalo Jono, tai meilės bendrystė. Pradžios knygoje skaitome: „Padarykime žmogų pagal mūsų paveikslą ir panašumą“(Pr1, 26). Nors Švč. Trejybę apreiškė Jėzus Kristus, tačiau čia pavartota daugiskaita leidžia manyti, kad kalba triasmenis Dievas. Vadinasi ir žmogus yra panašus į Švč. Trejybę, o tai reiškia, kad mes negalim gyventi be bendrystės, be meilės ryšio. Štai kodėl mus taip slegia ir gąsdina vienatvė, kodėl liūdim ir depresuojame, kai jaučiamės nemylimi, atstumti, nereikalingi.

 Šios šventės Mišių Evangelijos pagal Joną ištrauka dar vis iš Atsisveikinimo kalbos. Jėzus iškeliauja ir Jis ruošia mokinius šiai valandai. Mokiniai nusiminę, nes nieko nebebus: bendrų kelionių, susitikimų, pokalbių, pamokslų, išgydymų. Jie turės išmokti gyventi kitaip ir tai juos gąsdina. Jėzus juos ramindamas, sako: „Dar daugel jums turėčiau kalbėti, bet dabar jus negalite pakelti“(Jn 16, 12). Kitaip tariant, Jėzus palieka mokinius, visko iki galo nepasakęs, tačiau kartu patvirtina, kad nepalieka jų, tuo pačiu ir mūsų, vienų. Jis primena, kad atsiųs Šventąją Dvasią: „Kai ateis toji Tiesos Dvasia, jus ji ves į tiesos pilnatvę. Ji nekalbės iš savęs, bet skelbs, ką bus išgirdusi, ir praneš, kas turi įvykti. (...). Visa, ką Tėvas turi, yra ir mano, todėl aš pasakiau, kad ji ims iš to, kas mano, ir jums tai paskelbs“(Jn 16, 13. 15).

Čia Jėzus pabrėžia Švč. Trejybės asmenų vienybę: Sūnus ir Šventoji Dvasia, atėję į pasaulį, veikia ne atskirai nuo Tėvo. Visa Dievo veikla pasaulyje yra bendra Švč. Trejybei. Todėl Jėzus sako, kad Jis ne iš savęs kalba, bet, ką Tėvas turi ir Dvasia paskelbs tai, ką bus išgirdusi. Taip Jėzus atskleidė tikrą Dievo prigimtį ir atsiuntė savo Dvasią, kad būtume bendrystėje su Juo. Jėzus apibūdino šią Dvasią kaip Tiesos Dvasią. Vadinasi ji padeda mums gyventi tiesoje ir skatina tarnauti tiesai.

Suprantama, tai nėra lengva, nes melas kartais patogesnis. Dažnai per išpažintį išgirstu: norint išvengti konfliktų, kartais išsisukinėjant arba dėl kitų priežasčių tenka pameluoti. Ir tai kartojasi ne vieną kartą. Žmogus prisipažįsta, kad trūksta valios kovoti su šia ir kitomis nuodėmėmis. Apie žmoguje vykstančią vidinę kovą kalba apaštalas Paulius: „Aš sugebu gero trokšti, o padaryti – ne. Aš nedarau gėrio, kurio trokštu, o darau blogį, kurio nenoriu. O jeigu aš darau, ko nenoriu, tada nebe aš tai įvykdau, bet manyje gyvenanti nuodėmė“(Rom7, 18-20).

 Mielieji, per Krikštą mes visi gauname Šventąją Dvasią. Ją turėdami įgauname galią įeiti į bendravimą su Švč. Trejybe, valgydami Kristaus Kūną ir Kraują. Kaskart darydami kryžiaus ženklą – Vardan Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios - mes išpažįstame esminį krikščionių tikėjimo slėpinį: mūsų Dievas yra vienas, bet trejybėje, trys dieviškieji Asmenys viename Dieve. Ir šią bendrystę suvienija ne kas kita, kaip meilė. Iš meilės Dievas Tėvas niekada mūsų neapleidžia, iš meilės Dievo Sūnus – Jėzus Kristus mus išgelbėjo, iš meilės Šventoji Dvasia apsigyveno mumyse ir skatina mus tobulėti bei būti panašiais į Jėzų.

Niekada nepaliaukime prašyti Šventosios Dvasios, kad ji padėtų mūsų bendruomenėje palaikyti bendrystės dvasią, tesuteikia ištvermės siekti bendrojo gėrio. Melskimės ir už tuos, kurie gyvena nepažindami Dievo ir netikėdami, klysdami ar nusidėję. Šventoji Dvasia tenuveda mus visus į Tiesos pilnatvę. Amen.

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021