Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
- Šventadienio mintys

Šventosios Dvasios atsiuntimas (Sekminės), C(Jn 14, 15-16) (2022-06-05)

Klebonas mons. V. Grigaravičius

 Mieli broliai ir seserys, šiandien švenčiame Jėzaus pažado - Šventosios Dvasios atsiuntimo - išsipildymo iškilmę. Su šia švente baigiasi liturginis Velykų laikas. Kartu minime Tėvo dieną.

Paskutiniu metu skaitėme ištraukas iš Evangelijos pagal Joną 14-ojo, Jėzaus atsisveikinimo su mokiniais, skyriaus. Jėzus, žinodamas, kad atėjo laikas iškeliauti iš pasaulio ir grįžti pas Tėvą, savo mokiniams davė daug pamokymų, nurodymų, patarimų. Pereitą sekmadienį šventėme mūsų Viešpaties Žengimo į dangų iškilmę. Liturginiai skaitiniai iš Apaštalų darbų knygos ir iš Evangelijos pagal Luką bylojo apie šį įvykį. Abu skaitiniai aprašė paskutinį Jėzaus pasirodymą mokiniams po Prisikėlimo. Jis davė mokiniams nurodymą: nepasišalinti iš Jeruzalės, bet laukti kol nužengs ant jų Šventoji Dvasia. Jėzus kalbėjo: „Kai ant jūsų nužengs Šventoji Dvasia, jūs gausite jos galybės ir tapsite mano liudytojais (...) lig pat žemės pakraščių“(Apd 1, 8).

Šiandien evangelistas Jonas mus vėl gražino į Aukštutinį kambarį, kur Jėzus prieš kančią ir mirtį praleidžia paskutines valandas su mokiniais. Mums tarsi primenamas Jėzaus pažadas: „Jei mane mylite, – jūs laikysitės mano įsakymų; aš paprašysiu Tėvą, ir jis duos jums kitą Globėją, kuris liktų su jumis per amžius. (...). Aš jums tai pasakiau, būdamas pas jus, o Globėjas – Šventoji Dvasia, kurį mano vardu Tėvas atsiųs, – jis išmokys jus visko ir viską primins, ką esu jums pasakęs“(Jn 14, 15-16. 25-26).

 Pirmajame skaitinyje iš Apaštalų darbų šv. Lukas aprašo šio Jėzaus pažado išsipildymą. Kaip žinia, mokiniai, Kristui nužengus į dangų „nuolat lankė šventyklą ir šlovino Dievą“ (Lk 24, 53), todėl „Atėjus Sekminių dienai, visi mokiniai buvo drauge vienoje vietoje“ (Apd 2, 1). Taigi, jie vykdė Jėzaus nurodymą – nepasišalinti iš Jeruzalės. Ir štai regimu ir girdimu būdu „tarsi ugnies liežuviai, kurie pasidaliję nusileido ant kiekvieno iš jų. Visi pasidarė pilni Šventosios Dvasios“ (Apd 2, 3b-4). Šventoji Dvasia pirmiausia apdovanojo juos talentu kalbėti įvairiomis kalbomis, kad visi „ateiviai romėnai, žydai ir prozelitai, kretiečiai ir arabai“ girdėtų „juos skelbiant įstabius Dievo darbus“ jų kalbomis. Šventosios Dvasios įkvėpti, įgavę drąsos, apaštalai liudijo Kristų, vykdė Jo valią ir beveik visi ramiai priėmė kankinio mirtį. Jie leidosi vadovaujami ir vedami Šventosios Dvasios. Mes visi krikštu gavome Šventosios Dvasios malonę ir tapome Dievo vaikais.

 Tačiau, ar visi leidžiamės Jos vedami? Paklusti Dievo Dvasiai dažniausiai trukdo kasdieniniai rūpesčiai, prisirišimas prie daiktų, puikybė, išdidumas, egoizmas bei dar daugelis dalykų, kurie verčia žmogų pirmiausia tenkinti savo kūniškus poreikius ir neleidžia nurimti, susikaupti, įsiklausyti į savo širdies balsą. Antrajame skaitinyje apaštalas Paulius laiške romiečiams rašo: „Kas gyvena kūniškai, negali patikti Dievui. Jūs nesate kūniški, bet dvasiški, jei tik Dievo Dvasia gyvena jumyse. (...). Jei jumyse gyvena Dvasia to, kuris Jėzų prikėlė iš numirusių, tai jis – prikėlęs iš numirusių Kristų Jėzų – atgaivins ir jūsų mirtinguosius kūnus savo Dvasia, gyvenančia jumyse“ (Apd 8, 8-9. 11).

 Mielieji, tik Dievo meilė, Jo galia gali padėti įveikti mūsų trūkumus ir ribotas galimybes. Ir tai Jis daro per Šventąją Dvasią, kuri išlieta ant mūsų per Krikštą. Šiandien mes kviečiami pamąstyti apie tėvystės pašaukimą. Jei kiekvienas vyras pašauktas tėvystei vykdys Dievo valią, sąžiningai atliks tėvo pareigą, tai ne tik materialiai aprūpins šeimą, bet ir rūpinsis jos dvasiniu tobulėjimu. Tik morališkai stiprioje šeimoje vaikas gali jaustis saugus ir ramus. Mieli tėčiai, jei jūs dažniau atsiverstumėte Šv. Raštą, kiek daug pamokančių patarimų atrastumėte.

Apaštalas Paulius rašo: „Jūs vyrai, mylėkite žmonas, kaip ir Kristus mylėjo Bažnyčią ir atidavė už ją save (...). kas myli žmoną, myli save“ (Ef5, 25;28). Arba apaštalas Petras rašo: „O ir jūs, vyrai, supratingai gyvendami su moterimis, atsižvelkite, kad jos priklauso silpnesnei lyčiai, pagerbkime jas, kaip turinčias kartu su jumis paveldėti gyvenimo malonę“ ( 1Pt 3,7)

Melsdamiesi už šeimos tėvą, vaikus, prašykime Dievo malonės, kad Jis pripildytų visų mūsų namus savo Dvasios, savo taikos ir savo meilės. Kartu su Marija atsidėkime maldai, kad Šventoji Dvasia apdovanotų kiekvieną tėvą, kiekvieną šeimą ir kiekvieną iš mūsų išmintimi, supratingumu, nuolankumu, tvirtumu, pažinimu, maldingumu ir pagarbia Dievo baime, nes be šių dovanų neįmanomas pilnavertis, laimingas gyvenimas. Amen.

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021