Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
- Šventadienio mintys

Kovo 11-toji (2022-03-11)

 Klebonas mons. V.Grigaravičius

 Mieli broliai ir seserys Kristuje, prasidėjusi Gavėnia kviečia rimčiai ir susikaupimui, atgailai ir apmąstymui, įsigilinimui į santykį su savimi pačiu, artimaisiais, su Dievu. Pranašas Ezekielis kalba apie atgailos būtinybę ir jos išganingąjį veikimą: „jei nedorėlis atgailauja už visas savo nuodėmes, kurias buvo padaręs, laikosi mano įstatų ir daro, kas teisinga ir teisu, jis tikrai bus gyvas – nemirs.(...). Bet kai teisusis nusigręžia nuo teisumo ir daro pikta, sekdamas nedorėlio bjaurystėmis, kurias nedorėlis daro, nejaugi jis bus gyvas?“(Ez18, 21. 24).

Taigi, kiekvienas turime būti budrūs, kad nepatektume į nedorėlio pinkles. Jėzus Mozės įsakymui „Nežudyk“, priešpastato dar griežtesnį reikalavimą: „O aš jums sakau: jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme“(Mt 5, 22). Dievas per Mozę griežtai pasmerkė žudymą, bet Jėzus mus įspėja, kad bendruomenėje, Dievo karalystėje net paprasto pykčio ar užgaunančio žodžio prieš artimą neturi būti. Nors minčių ir jausmų nusikaltimai nėra tokie dideli, kaip žudymas, tačiau jie turi tą pačią šaknį: žmogaus širdį, kuri nelinkusi mylėti.

 Šiandien švenčiame Lietuvos Nepriklausomybės atstatymo akto iškilmę - vieną iš trijų pagrindinių Lietuvos valstybės švenčių, tai Lietuvos valstybės atkūrimo diena, kuri minima vasario 16d. ir Valstybės diena, kuri minima liepos 6d. Tai kiekvieno doro lietuvio širdžiai brangios ir atmintinos datos. Tačiau tragiški įvykiai kaimynystėje, verčia savęs klausti: „Kas yra mano brolis? Kas man yra laisvė? Ar esu pasiruošęs ją apginti, taip, kaip ją ginė mūsų protėviai, tėvynainiai, amžininkai?“ Jėzus, sutapatindamas save su kiekviena žmogiška būtybe, mums sako, kad kiekvienas asmuo yra mūsų brolis. Ką tai reiškia? Vadinasi, turim savęs klausti, kaip aš iš tikrųjų traktuoju kitą asmenį? Ar esu pasiruošęs peržengti nesutarimų ribas, pašalinti iš savo vidaus prakeiksmus, siunčiamus priešui? Kitaip tariant, ar esu pasiruošęs „mylėti savo priešus ir melstis už savo persekiotojus“(plg. Mt 5, 44), - kaip įsakė Kristus.

Pyktis, neapykanta, keršto troškimas dar labiau didina agresiją, nežabotą savivalę. Tik ištverminga, nepaliaujama malda, tik pasitikėjimas Dievo galia gali nugalėti blogį, sulaikyti žudymui pakeltą ranką. Mieli broliai ir sesės, galbūt ne visi čia susirinkusieji prisimenate, kaip mūsų tauta atstovėjo laisvę, kaip taikiomis demonstracijomis, tačiau atkakliai, griežtai reikalavo atstatyti teisybę. Sovietai įvairiais būdais, net panaudoję prievartą bandė užgniaužti, sužlugdyti siekį būti laisvais, nepriklausomais, savarankiškais šeimininkais savo Tėvynėje.

1991 m. sausio 13-ąją sovietų valdžia prieš taikius demonstrantus pasiuntė ginkluotus karius, net tankus. Tuomet žuvo 14 mūsų tautiečių, jų vardai amžiams įrašyti Lietuvos širdyje. Mūsų tautos vienintelis ginklas tomis tragiškomis dienomis buvo malda ir didelis troškimas išsivaduoti iš okupantų gniaužtų. Tautinis atgimimas išjudino visus lietuvių tautos socialinius sluoksnius. Kokie vieningi tada buvome! Kaip rūpinomės vieni kitais, kai trapiai atgimusiai Lietuvai grėsė pavojus. Giedojome savo himną, kėlėme trispalves, nes tikėjome, turėjome viltį tapti laisvais, nepriklausomais. Ir stebuklas įvyko! Mūsų džiaugsmui nebuvo ribų: daugelis mūsų esame liudininkai to, su kokiu džiaugsmu, kaip pakylėtai ėjome, važiavome, juosėm Baltijos jūrą, stovėjome Baltijos kelyje.

Džiaugsmingai sutikome žinią, kai lietuvių kalba buvo paskelbta valstybine, pripažinta tautinė trispalvė vėliava ir Vinco Kudirkos „Tautinė giesmė“ tapo valstybiniu himnu. Vilniaus katedra ir kitos bažnyčios, tame tarpe ir mūsų šventovė, buvo atiduotos tikintiesiems. 2018 metais Vilniuje popiežius Pranciškus prie paminklo sovietinės okupacijos aukoms meldė, kad išliktume budintys ir nepamirštume savo tėvų, kurie daug iškentėjo.

Prašė Dievą, kad Lietuva būtų vilties švyturiu. Kad būtų veiklios atminties žemė, atnaujinanti įsipareigojimą kovai prieš bet kokią neteisybę. Skatinanti kūrybinius siekius apginti visų žmonių, ypatingai bejėgių ir pažeidžiamųjų teises. Ir kad būtų sutaikinimo ir skirtingumų harmonijos mokytoja.(Pop. Pranciškus, 2018 09 22-23).

Šiandien širdys džiugina, kad šiuo sunkiu Ukrainai metu, mūsų tauta pateisina Šventojo Tėvo mintį – esame iš tiesų vilties švyturys kenčiantiems, nuo karo nukentėjusiems ukrainiečiams. Jie gauna iš mūsų visapusišką, tiek moralinę, tiek materialinę pagalbą. Šlovindami ir dėkodami Dievui už Jo teikiamas malones mūsų Tėvynei, nepaliaukime melstis už taiką žemėje, už kiekvieną tautą, siekiančią laisvės ir nepriklausomybės savo kraštui. Viešpatie, sustiprink mūsų tikėjimą ir pasitikėjimą Tavimi, įženk į kiekvieno, net labiausiai nuo Tavęs nutolusią širdį, apreikšk savo meilę, išlaisvink iš nuodėmių pinklių, padėk kiekvienam atsiversti ir atgręžti savo širdis į Tave! Amen.

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021