Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
- Šventadienio mintys

VIII eilinis sekmadienis, C (Lk 6, 39-65) (2022-02-27)

Klebonas mons. V. Grigaravičius


Mieli broliai ir seserys Kristuje, šiandien toliau skatome Evangeliją pagal Luką, kurioje Jėzus kalba apie pagrindinius krikščioniško gyvenimo principus. Pereitą sekmadienį skaitėme apie meilę priešams. Jėzus davė nurodymą mylėti ne tik tuos, kurie mus myli, kurie mums yra mieli ir malonūs, bet ir priešus, „daryti gera tiems, kurie jūsų nekenčia, laiminti tuos, kurie jums kenkia, ir melstis už savo niekintojus“ (Lk 6, 27-28).

 Ruošiantis šiam pokalbiui, man kilo mintis: „Jėzus ragina mylėti priešus, bet ar mes sugebame mylėti draugus?!“ Jėzus tvirtina: „Nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti. Jūs būsite mano draugai, jei darysite, ką jums įsakau“(Jn 15, 13). Jo įsakymas yra, kad venas kitą mylėtume, kaip Jis mus mylėjo (plg. Jn 15, 12). Visas savybes, kuriomis pasižymi geras draugas, atpažįstame Jėzuje, tai ištikimybė, gerumas, atlaidumas, kantrybė, pakantumas, džiaugsmas, nuoširdi pagalba, nesavanaudiška, pasiaukojanti meilė. Geras draugas visada šalia, pasiruošęs padėti, paguosti, nuraminti. Klauskite savęs, ar sugebate taip mylėti pačius artimiausius žmones?

 Šiandien Jėzus toliau moko krikščioniško gyvenimo. Evangelijos skaitinys prasidėjo palyginimu: „Ar gali aklas vesti aklą? Argi ne abu įkris į dubę?!“(Lk 6, 39). Manau kai kurie jūsų vaikystėje ir netgi šiandien susiduriate su krikščionimis, kurie ragina aklai, besąlygiškai, klusniai tikėti, nieko neklausinėti ir į nieką nesigilinti. Argi toks tikėjimas netaps rutina, nuobodžiu pareigos atlikimu?!

Krikščionių Biblija kviečia ir ragina žmones skaityti, analizuoti, tikrinti, kelti klausimus ir diskutuoti. Biblija nedraudžia savimi abejoti, kelti klausimus ir ieškoti atsakymus. Pavyzdžiui 13 Psalmėje skaitome:„Kiek ilgai, Viešpatie? Nejau amžinai mane užmirši? Kiek ilgai slėpsi savo veidą nuo manęs?“ (Ps13, 2). Nekaltai kenčiantis Jobas kreipėsi į Dievą klausimais ir priekaištais: „Argi tau atrodo gera engti, niekinti savo rankų darbą“ (Job10, 3); ), „Kodėl slepi savo veidą ir elgiesi su manimi kaip su priešu?“ (Job13, 24); „Kodėl nedorėliai ilgai gyvena, sulaukia žilos senatvės ir tampa galingi?“ (Job21, 7). Argi ir šiandien nekyla tokie ir panašūs klausimai? Ir šiandien žmogus ieško atsakymo, kodėl egzistuoja blogis, kančia, ypač, kodėl kenčia nekaltas. Naujajame Testamente Kristaus sekėjai taip pat aklai nepriima tikėjimo, bet pirma ištiria, kaip apaštalas Jonas kviečia: „Mylimieji, ne kiekviena dvasia tikėkite, bet ištirkite dvasias, ar jos yra iš Dievo“(1Jn 4, 1).

Apaštalų darbų knygoje skaitome, kad žydai, kurie nors ir „labai noriai priėmė žodį", tačiau „kasdien tyrinėjo Raštus, ar taip esą iš tikrųjų“ (Apd 17, 11). Mielieji, Biblija nereikalauja aklai, besąlygiškai tikėti. Dievas leidžiasi išbandomas, nedraudžia abejoti ir tikrinti savo žodžių teisingumu. Priešingai, svarstymai, tyrinėjimai pagal Bibliją yra tikėjimo ženklai. Juk netikintis žmogus viso to nedaro, nes Dievas jam nesvarbus.

Šiais metais popiežius Pranciškus pakvietė sinodinei kelionei. Jis kviečia kalbėtis, kelti klausimus, diskutuoti, priimti Bažnyčiai svarbius sprendimus, kurie padėtų atsinaujinti, išbristi iš sąstingio, kuris yra apėmęs tikinčiųjų pasaulį. Deja, kiek mūsų susirenkame šiems pokalbiams, kai esame kviečiami, kiek mūsų atsakome į paruoštas anketas? Nejau mums nerūpi, kas mūsų laukia, kokia Bažnyčios ateitis? Jėzaus iškeltas klausimas „Ar gali aklas vesti aklą?“ pirmiausiai adresuojamas žmonėms, einantiems atsakingas pareigas, ugdytojams, sielų ganytojams, tėvams, mokytojams ir visiems, kurie siekia kitus vesti tikėjimo keliu.

Svarbu nuolat klausti save: „Ar galiu kitam padėti atrasti Jėzų, jei aš pats Jo neieškau, nebendrauju su Juo? Ar galiu kitą išmokyti melstis, jei aš pats tam mažai skiriu dėmesio? Ar galiu kitam kalbėti apie adoraciją, jei aš pats neieškau galimybės sutikti Jėzų Švenčiausiajame Sakramente?“ Štai ką reiškia šiandien klausimas: „Ar gali aklas vesti aklą?“

Turim atvirai pripažinti, kad tarp mūsų yra daug stropiai lankančių bažnyčią, gražiai, įtaigiai kalbančių, bet kiek iš jų tuo gyvena? Todėl Jėzus kelia kitą klausimą: „Kodėl gi matai krislą savo brolio akyje, o nepastebi rąsto savojoje?! Ir kaip gali sakyti broliui: ‚Broli, leisk, išimsiu krislą iš tavo akies’, – pats nematydamas savo akyje rąsto?!“(Lk 6, 41-42). Taigi prieš mokydami ir darydami pastabas kitam, pirmiausia turim kritiškai pažvelgti į savo gyvenimą.

Apaštalas Paulius tuos, kurie teisia kitus, patys taip darydami, griežtai įspėja: „Esi nepateisinamas, kas bebūtum, žmogau, kuris teisi kitą. Juk teisdamas kitą, pasmerki save, nes ir pats tai darai, už ką teisi. Mes žinome, kad Dievas teisingai teis tuos, kurie tokius nusikaltimus daro. Nejaugi manai, žmogau, pats taip darydamas ir teisdamas taip darančius, išvengsiąs Dievo teisumo?!“ (Rom 2, 1-3). Tad būkime gerais medžiais, duodančius gerus vaisius ir „iš gero savo širdies lobyno“ imančiais gera ir tai dalijančiais kitiems. Amen.

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021