Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
- Šventadienio mintys

Dievo Žodžio sekmadienis, C (Lk 1, 1-4, 4, 14-21) (2022-01-23)

Klebonas mons. V. Grigaravičius

 

Mieli tikintieji, 2020 metais popiežius Pranciškus nurodė, kad trečiasis eilinis liturginių metų sekmadienis būtų skirtas švęsti, apmąstyti ir puoselėti Dievo Žodį. Ta proga parašytame Apaštaliniame laiške jis rašo: „Tas Dievo Žodžio sekmadienis įsiterpia tinkamu metų laiku, kai esame kviečiami stiprinti ryšius su judaizmo išpažinėjais, taip pat melstis dėl krikščionių vienybės.

Tai nėra vien atsitiktinis laiko sutapimas: Dievo Žodžio sekmadienio šventimas yra reikšmingas ekumeniniu požiūriu, nes Šventasis Raštas tiems, kurie į jį įsiklauso, rodo kelią link tvarios ir tikros vienybės.“ Šios dienos pirmasis skaitinys iš Senojo Testamento, pranašo Nehemijo knygos pasakoja apie Izraelio tautos sugrįžimą iš Babilonijos tremties. Šis sugrįžimas buvo ypač ryškus Įstatymo knygos skaitymu.

 Mes ką tik išgirdome jaudinantį to momento aprašymą Nehemijo knygoje. Tauta susirinko Jeruzalės aikštėje priešais Vandens vartus klausytis Mokymo. Prie Jeruzalės vartų Rašto žinovas Ezras „pateikė Mokymą sueigai – ir vyrams, ir moterims, ir visiems, kurie galėjo klausytis ir suprasti“ (Neh8, 3). Šventosios knygos skaitymo žmonės „ausis ištempę klausėsi“, nes valdytojas Nehemijas, kunigas, Rašto žinovas Ezra bei levitai, aiškino žmonėms Mokymo prasmę. Reakcija į skelbiamą žodį buvo susijaudinimas ir verksmas.  Susirinkusieji suvokė, kad tuose žodžiuose glūdi jų išgyventų įvykių prasmė. Todėl žodžio skelbėjai ramino: „Ši diena yra šventa Viešpačiui, jūsų Dievui. Neliūdėkite ir neverkite(...). Nebūkite liūdni, nes džiugesys Viešpatyje yra jūsų stiprybė“ (Neh8, 8–10).

Atkreipkime dėmesį, kad šis žydų susibūrimas apie Dievo žodį vyko maždaug 400 metų prieš Kristų. Tai kunigui Ezrai kilo sumanymas, kaip šventajam miestui per Dievo žodžio klausymą grąžinti pasitikėjimą. Jis suorganizuoja iškilmingas apeigas už miesto sienų, t. y. nesakralioje erdvėje, kur visi, kas norėjo, galėjo dalyvauti. Popiežius Pranciškus Apaštaliniame laiške rašo: „Biblija negali būti tik nedaugelio paveldas, ji negali būti knygų rinkinys, skirtas keletui privilegijuotų asmenų. Biblija pirmiausia priklauso tautai, susirinkusiai jos klausytis ir šiame Žodyje atpažinti save. Dažnai atsiranda tendencijų, siekiančių monopolizuoti šventąjį tekstą, rezervuoti jį tam tikriems būreliams ar rinktinėms grupėms. Taip neturi būti.

Biblija yra Viešpaties tautos knyga, ir jos klausydama tauta iš pakrikimo ir susiskaldymo eina į vienybę. Dievo žodis vienija tikinčiuosius ir padaro juos viena tauta.“ Taip rašo Šv. Tėvas. Šios dienos Evangelija susideda iš dviejų dalių. Pirmiausia cituojamos Evangelijos pagal Luką Prologo eilutės, kur Lukas nurodo kriterijus, kurie paskatino jį imtis šio darbo. Jis rašo, kad remiasi savo akimis mačiusiųjų faktais, pats rūpestingai atrinko ir ištyrė, kad Teofilius ir tie, kurie skaitys, galėtų įsitikinti Evangelijoje surašytų pasakojimų tikrumu.

Antra dalis prasideda nuo ketvirto skyriaus, nuo Jėzaus aktyvios veiklos pradžios. Pirmieji sakiniai: „Dvasios galybe Jėzus sugrįžo į Galilėją, ir visame krašte pasklido apie jį garsas. Jis pradėjo mokyti jų sinagogose, visų gerbiamas“(Lk 4, 14-15), liudija apie visuotinę pagarbą ir išskirtinį žmonių dėmesį Jėzaus mokymui. Apie Jėzaus pasirodymą Nazareto sinagogoje Šv. Lukas pasakoja labai iškilmingai. „Šabo dieną, kaip pratęs, nuėjo į sinagogą ir atsistojo skaityti“(Lk 4, 16b). „Kaip pratęs“, vadinasi tai darydavo kiekvieną šabo dieną.

Patarnautojas Jam paduoda Izaijo knygą. Jėzus stovėdamas prieš visus, iškilmingai „Atvyniojęs knygą, rado vietą, kur parašyta: Viešpaties Dvasia ant manęs, nes jis patepė mane, kad neščiau gerąją naujieną vargdieniams. Pasiuntė skelbti belaisviams išvadavimo, akliesiems – regėjimo; siuntė vaduoti prislėgtųjų ir skelbti Viešpaties malonės metų“(Lk 4, 17b-19). Šiais žodžiais pranašas kreipiasi į grįžtančius iš Babilono nelaisvės varguolius.

Lukas yra vienintelis evangelistas, cituojantis šį Izaijo tekstą, kuris kalba apie mesijinį vargdienių išvadavimą. „Užvėręs knygą, Jėzus grąžino ją patarnautojui ir atsisėdo; visų sinagogoje esančių akys buvo įsmeigtos į jį“ (Lk 4, 17b- 20). Visi su nuostaba laukė, ką Jėzus pasakys. Jėzus nekomentuoja ir neaiškina Rašto, o tiesiog nedvejodamas paskelbia Mesijo laikų pradžią: „Šiandien išsipildė ką tik jūsų girdėti Rašto žodžiai“(Lk 4, 21).

Taip Jėzus pranešė, kad tai, kas buvo skelbiama kaip ateities pažadas, Jis paskelbė esamuoju laiku „Šiandien išsipildė“. Mieli ir brangūs, kaip pastebim Jėzus savo viešąją veiklą pradeda nuo Žodžio skelbimo. Jis paskelbė Viešpaties „malonės metus“ ir sako, kad jie vyksta būtent dabar, šiandien. Jie yra nuolatos, kai atnaujiname savo ištikimybę Dievui ir su nauju uolumu skelbiame bei liudijame savo aplinkoje išgelbėjimo slėpinį.

Viešpaties malonė visų pirma ragina atnaujinti asmeninį tikėjimą, kurio esmė yra susivienijimas su Kristaus slėpiniu. Tikėjimas padeda mums atpažinti mylinčio Dievo artumo ženklus kūrinijoje, žmonėse, gyvenimo įvykiuose bei dėkoti už viską Jam. Šiandien Viešpats mus kviečia per Dievo žodį iš naujo atnaujinti santykį su Dievu, per tai savyje pažadinti meilę artimui, nes žinome, kaip tvirtina apaštalas Jokūbas, jog „tikėjimas be darbų yra miręs“ (Jok 2, 17). Amen.

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021