Mieli broliai ir seserys Kristuje, nuoširdžiai sveikinu visus, kurie kaip viena šeima susirinksite bažnyčioje, kartu prie Prakartėlės švęsti mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Užgimimo šventės! Sveikinu visus, kuriuos pasaulį užklupusi pandemija atskyrė nuo artimųjų, kurie kenčia vienišumą, nerimą ir baimę. Sveikinu visus, kurie laimingi švęsite mums brangią šventę savo šeimos ratelyje.

Šv. Kalėdos yra džiaugsmo šventė, kurią palydi skambantys varpai, giesmės, maldos, šlovinančios Pasaulio Kūrėją, Visagalį Dievą ir Jo Sūnų, Žmonijos Atpirkėją. Šiais metais daugeliui šį džiaugsmą temdo grėsmingas virusas, kuris verčia užsisklęsti savyje, išgyventi atskirtį ir nerimą dėl ateities.

Tačiau švęsdami Šv. Kalėdas atsiminkite, kad ne varpų garsų skambėjimas ir giesmės, ne brangiausių dovanų dovanojimas yra svarbiausia. Svarbiausia, kad mūsų širdyse ne tik šioje šventėje, bet ir kiekvieną dieną ateityje gimtų Kristus, kurio Evangelijos šviesa būtų nešama žodžiais ir darbais, tikėjimu ir meile visiems žmonėms.

Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus atėjimas į šį pasaulį nebuvo paženklintas visuotiniu džiaugsmu, meile ir dėmesiu. Jam net užeigoje neatsirado vietos. Dievo Sūnus, Pasaulio Išganytojas, randa vietą tik tvarte, ten, kur gyvuliai ateina paėsti. Tai nenusakomas nuolankumas, neturto ir savęs išsižadėjimas. Tai kvietimas mums atpažinti Kristų vargingiausiuose broliuose bei seseryse ir jiems tarnaujant, prisiminti Jo ištarmę: „Iš tiesų sakau jums, kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“(Mt 25, 40).

Mielieji, jei šiame pasaulyje gyva viltis, tai tik todėl, kad skamba žodis: Dievas! Ypatingai šiandien, kai daugelį slegia nežinia dėl rytojaus, vis daugiau žmonių į šį Žodį sudeda savo skausmą, nerimą, savo džiaugsmus, vargus bei baimes ir taria Jį su ypatinga meile, pagarba bei pasitikėjimu. Dievas padovanojo kiekvienam iš mūsų neįkainuojamą, amžiną dovaną - Kūdikėlį Jėzų, kuris būdamas visagaliu Dievo Sūnumi, visada būtų šalia ir rodytų teisingą gyvenimo kryptį.

Popiežius Pranciškus, aplankęs mūsų tėvynę, Vilniuje susitikime su jaunimu kalbėjo: „Jėzus mums dosniai dovanoja daug laiko, kur yra erdvės nuopuoliams, kur niekas neprivalo emigruoti, nes yra vietos visiems. Bus daug norinčiųjų pavergti jūsų širdis, užkrėsti jūsų troškimų laukus raugėmis, bet jei dovanojame savo gyvenimą Viešpačiui, galų gale geroji sėkla nugali visada.“(pop. Pranciškus, Vilnius, 2018 09 23).

Jis taip pat ragino nebijoti apsispręsti už Kristų, imtis Jo reikalų, tai yra, Evangelijos reikalų, nes „Jis niekada neišlips iš gyvenimo valties, visada lauks gyvenimo kryžkelėse, niekada nesiliaus žmones kūręs iš naujo, net jei jie kartais mėgina save sužlugdyti.“ Mielieji, Jėzus tapdamas žmogumi, vienu iš mūsų, atnešė tai, ko mums šiandien labiausiai reikia – meilę, paguodą, ramybę. Jis atnešė išganymą ir viltį, kad „viskas išeina į gera, mylintiems Dievą“(Rom 8, 28).

Todėl mes turime Jį priimti ypatingai, visame kame Jam teikti pirmenybę. Priimti Jėzų ir įtikėti Jį, vadinasi atsisakyti gyvenimo sau, klausyti Jo balso ir vykdyti Jo valią. O Jo valia yra: „Mylėkite Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela ir visu protu“ (Mt 22,37). Ir iš meilės Dievui „Mylėti savo artimą kaip save patį“ (Mt 22,39). Ne tik artimą, bet kiekvieną, net tą, kuris įžeidė, įskaudino, atstūmė, pažemino ir paniekino, nes Evangelijoje pagal Matą nuskambėjo kitas Jo priesakas: „Mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti geriesiems ir blogiesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų“ (Mt 5, 44-45). Tai labai nelengva, tam reikia stiprios valios ir vargu, ar žmogus pajėgus vienas be Dievo pagalbos tai įvykdyti.

Todėl kas bebūtų, pasistenkime nuolat ateiti prie Švč. Sakramento tabernakulio, kur mūsų Viešpats Jėzus Kristus nepavargstamai laukia ir mus kviečia: „Ateikite pas mane visi, kurie vargstate ir esate prislėgti: aš jus atgaivinsiu!“ (Mt 11,28). Tai vienintelė vieta, kur kiekvienas galime ateiti tokie, kokie esame, neslėpdami savo baimių, nerimo, nepasitikėjimo, išsiblaškymo ir išdavysčių. Tai vienintelė tikra uola, į kurią atsirėmę galim nurimti, pasisemti jėgų ir gauti atsakymus į visus iškilusius klausimus bei priimti teisingus sprendimus. Tik čia niekada nesijausime apleisti, pavargę ir vieniši, nes visada išgirsime kupinus meilės žodžius: „Drąsos! Nebijok ir būk ramus!“

Sveikindamas visus jus su šventomis Kalėdomis ir Naujaisiais 2021-aisiais metais, linkiu ir prašau Kūdikėlį Jėzų, kad Jis palaimintų jus ir suteiktų jums savo malonių, ypač tų, kurių reikalingi esate, kad padėtų ir pašalintų visas kliūtis sugrįžti į mūsų bendrą šeimą, kur vieningai, linksmai suskambėtų džiaugsmingas Aleliuja!