Mieli broliai ir sesės Kristuje, ką tik išgirdome trumputę, vos septinių sakinių ištrauką iš Evangelijos pagal Matą. Tačiau, kiek daug jomis pasakyta. Ši ištrauka seka po Jėzaus pasakytų palyginimų. „Išgirdę palyginimus, vyresnieji kunigai ir fariziejai suprato, kad Jėzus kalba apie juos. Jie stengėsi Jį suimti, tačiau bijojo liaudies, nes ji laikė Jėzų pranašu“(Mt21, 45-46), - skaitėme ankstesniame skyriuje.

Šiandien skaitome, kad „fariziejai pasitraukė ir tarėsi, kaip Jį sugauti kalboje“(Mt22, 15). Jie susivienijo su Erodo šalininkais ir nusiuntė pas Jėzų mokinius, kurie turėjo minios akivaizdoje Jėzų sukompromituoti. Atsiųstieji gudriai surezgė pinkles. Jie gražbyliaudami kreipiasi į Jėzų: „Mokytojau, mes žinome, kad esi tiesiakalbis, mokai tikro Dievo kelio ir niekam nepataikauji, neatsižvelgi į asmenis“(Mt 22, 16).

Fariziejai ir erodininkai užduoda klausimą, į kurį Viešpats negalės atsakyti, nesuteikdamas jiems pranašumo ir progos pasmerkti. Jei Jis būtų atsakęs, jog mokėti mokesčius yra teisėta, jie būtų paskelbę visai tautai, kad Jis pataikauja svetimai valstybei. Jei Jis būtų atsakęs, kad mokėti mokesčius ciesoriui yra neteisėta, jie būtų įskundę Jį romėnams kaip maišto kurstytoją prieš ciesorių. Tačiau, kokia nuostabi mūsų Viešpaties išmintis! Jis paprašo parodyti „mokesčių pinigą!”(Mt 22, 19). Kai Jam padavė pinigą, Jis paklausė: „Kieno čia atvaizdas ir įrašas?”(Mt 22, 20). Į tai paklaustieji buvo priversti atsakyti: „Ciesoriaus”(Mt 22, 21a). Tuomet Jėzus jiems tarė: „Atiduokite tad, kas ciesoriaus, ciesoriui, o kas Dievo-Dievui”(Mt 22, 21b). Jėzaus laikais valdovo valdžia siekė ten, kur teisėtai galiojo jo pinigai. Tad šalis, kurioje cirkuliuoja ciesoriaus monetos, yra jo valdžioje ir turi būti laikomasi jo nurodymų, tarp kurių yra ir mokesčių mokėjimas.

Apaštalas Paulius laiške romiečiams taip pat rašo: „Kiekvienas žmogus tebūna klusnus viešajai valdžiai, nes nėra valdžios, kuri nebūtų iš Dievo, o kurios yra – tos Dievo nustatytos. Kas priešinasi valdžiai, priešinasi Dievo sutvarkymui (...). “Atiduokite visiems, ką privalote: kam mokestį – mokestį, kam muitą – muitą, kam baimę – baimę, kam pagarbą – pagarbą“ (Rom 13, 1 –2.7).

Kas Dievo - atiduoti Dievui, reiškia tai, jog mes, būdami sukurti pagal Dievo paveikslą, pirmenybę turim teikti Dievui. Tik tuomet tapsime tuo, kuo esame, būsime panašūs į Tą, kurio Atvaizdą nešiojame širdy. Moneta yra ciesoriaus atvaizdas, todėl privalu jam mokėti mokesčius, o žmogus yra Dievo atvaizdas ir priklauso Dievui. Žmogui privaloma laikytis Dievo įsakymų, kuriuos galima sutraukti į vieną: „Mylėsi Viešpatį, savo Dievą, visa širdimi, visa siela, visu protu ir visomis jėgomis. (...), o savo artimą kaip save patį“(Mk12,30-31).

Šį įsakymą dėl nuodėmės žmogui sunku įvykdyti, tačiau su Jėzumi, su Jo pagalba galime ir privalome įgyvendinti jį kiekvienu savo veiksmu. Kitas pamokantis dalykas, į kurį turim atkreipti dėmesį, tai gražbyliavimas, kuriuo priešai kreipiasi į Jėzų. Mes dažnai manome, kad šėtono pagrindiniai ginklai yra persekiojimai, šiurkštus elgesys. Tai tik gundymų pasekmė. Prisiminkime, kaip meilingai šėtonas gundė pirmuosius tėvus – Adomą ir Ievą. Tik vėliau, parodęs jų nuodėmės pasekmę, paliko likimo valiai. Senajame Testamente randame ne vieną pavyzdį, kaip gudriai buvo sužlugdyti netgi karaliai, galiūnai.

Priminsiu porą jų: galiūną Samsoną, kurį sužlugdė ne priešų armija, bet apsimestinė priešų moters meilė. Karalių Saliamoną paskatino nedorai elgtis ne jo priešų galybė, bet artimiausių jo žmonių meilikavimas. Prisiminkime ir Judą, kuris išdavė Jėzų draugišku pabučiavimu. Manau kiekvienas esame susidūrę su dirbtiniu meilikavimu, pataikūniška šypsena, už kurios slypi išdavikiški, pikti kėslai. Tad visada būkime budrūs, kad nepatektume į piktojo žabangas. Pagaliau ši ištrauka padeda suprasti Jėzaus Kristaus galią, kuri visuomet meta iššūkį žmogaus galiai. Jo galia yra meilė, tarnavimas ir nuolankumas. Jėzaus mokinys yra laisvas žmogus, sugebantis mylėti ir tarnauti, paklūstant arba nepaklūstant esamai galiai pagal tai, ar ji Dievui ir žmogui tarnauja, ar ne.

Mielieji, ypač noriu atkreipti dėmesį į tai, jog atiduoti “kas Dievo – Dievui”, tai ne vien vykdyti Jo įsakymus, bet visada prisiminti, kad kiekvienas esame sukurtas pagal Dievo atvaizdą, todėl Jam privalome būti už viską dėkingi, Jam viską aukoti ir nepaliaujamai Jį garbinti, o per tai mylėti savo artimą, kaip save patį. Amen.