Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Šventadienio mintys

Vasario 16 -toji (2020-02-16)

Klebono mons. V. Grigaravičiaus homilija


 "Viešpatie, te Lietuva būna vilties švyturiu. Kad būtų veiklios atminties žemė, atnaujinanti įsipareigojimą kovai prieš bet kokią neteisybę.“– tai pop. Pranciškaus žodžiai, nuskambėję Lietuvoje 2018 metais, rugsėjo 28 dieną prie okupacijos ir laisvės kovų muziejaus.

Iš tiesų, nors nesame turtingi nei nafta, nei aukso kasyklomis, tačiau mūsų tautai daug teko nukentėti nuo svetimtaučių jungo, ypač nuo kaimyninės tiek carinės, tiek komunistinės Rusijos. Visiems užkariautojams Lietuva buvo tarsi langas į kitus pasaulius. Tačiau Dievo valia ji atrasdavo savyje jėgų ir ryžto numesti vergystės pančius ir prisikelti naujam, laisvam gyvenimui. Mūsų tautos istorija turtinga svarbiomis, pasididžiavimo vertomis datomis, kovoje už laisvę. Kai kurios iš jų yra ne šiaip sau garsios, bet atraminės, pamatinės.

Būtent tokia yra Vasario 16-oji – diena, labai reikšminga kiekvienam lietuviui, žinančiam ir gerbiančiam savo šalies praeitį. Vėlgi priminsiu Šventojo Tėvo žodžius, pasakytus Vilniuje, Katedros aikštėje jaunimui: „Norėčiau jums pasakyti, (...), kad neužmirštumėte savo tautos šaknų. Prisiminkite praeitį, pakalbinkite senolius – nėra nuobodu kalbėtis su vyresnio amžiaus žmonėmis. Eikite pas senolius ir paprašykite, kad jie jums papasakotų apie jūsų tautos šaknis, džiaugsmus, kentėjimus ir vertybes. Šitaip, semdamiesi iš savo šaknų, vesite pirmyn savo tautą, savo tautos istoriją siekdami didesnių vaisių. Brangus jaunime, jei norite, kad jūsų tauta būtų didi ir laisva, prisiminkite savo šaknis ir veskite tautą pirmyn.“

Būtent atmintis, grįžimas prie mūsų tautos šaknų vienijo žmones, kovojusius už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą. Lietuvos valstybės atkūrimo akto diena - Vasario 16-oji tapo sovietų okupacinei valdžiai pačia pavojingiausia ir daugiausia problemų keliančia, todėl šią dieną buvo draudžiami bet kokie suėjimai, susirinkimai. Tačiau kiekvienoje doro lietuvio šeimoje ši data buvo minima. Taip tėvai ugdė savo vaikų širdyse meilę tėvynei, meilę Dievui.

Šventasis Raštas moko, kad tautos laisvė, gerovė bei harmonija jos gyvenime priklauso nuo tautos tikėjimo ir moralės laipsnio. Štai kodėl pirmiausia okupantai stengiasi išrauti tikėjimą, palaužti moralės šaknis, kad blogio pasaulis galėtų įsiviešpatauti iškreipdamas tikrąsias vertybes. Šiandien girdėtoje Evangelijoje nuskambėjo keletą antitezių tarp Mozės Įstatymo „jūs esate girdėję“ ir naujojo Jėzaus Įstatymo „o aš jums sakau“.

Kitą sekmadienį išgirsime kitas antitezes. Vadovautis Jėzaus Įstatymais – tai būtina sąlyga jaustis laisvam ir nepriklausomam, nevaržomam jokių prietarų bei priklausomybių. Pirmoji antitezė: „Jūs esate girdėję, kad protėviams buvo pasakyta: Nežudyk; o kas nužudo, turės atsakyti teisme. O aš jums sakau: jei kas pyksta ant savo brolio, turi atsakyti teisme“ (Mt 5,21-22). Jėzus gerai pažįsta žmogaus širdį. Prieš paverčiant blogį veiksmu, neapykanta, panieka, dominavimo instinktas jau gadina žmogaus širdį. Toliau Jėzus kviečia prieš nešant auką, prieš pradedant maldą pirmiausia susitaikyti su savo broliu, savo priešu. Taika artimoje aplinkoje moko žmogų gyventi taikoje su visu pasauliu.

Kitos dvi antitezės: „Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: Nesvetimauk! O aš jums sakau: kiekvienas, kuris geidulingai žvelgia į moterį, jau svetimauja savo širdimi(...)Taip pat buvo pasakyta: kas atleidžia žmoną, tegul išduoda jai skyrybų raštą. O aš jums sakau: kiekvienas, kuris atleidžia žmoną, – jei ne ištvirkavimo atveju, – skatina ją svetimauti; ir jeigu kas atleistąją veda – svetimauja“ (Mt 5, 27-28. 31-32).

Tautos moralė didele dalimi priklauso nuo šeimos moralės, nuo vyro ir moters santykio. Mūsų laikais tai atrodo lyg trukdymas nevaržomiems vyro ir moters santykiams. Tačiau dauguma savo širdies gelmėje neabejotinai suvokiame, jog šie žodžiai nubrėžia vienintelį kelią tikrajam šių santykių išsiskleidimui. Pagaliau ketvirtoji antitezė: „Taip pat esate girdėję, jog protėviams buvo pasakyta: Nelaužyk priesaikos, bet ištesėk Viešpačiui savo priesaikas. O aš jums sakau: išvis neprisiekinėkite“ (Mt 5, 33-34).

Reikia pripažinti, kad žmogiškieji santykiai dažnai gadinami dviveidiškumu, melu, klasta, apkalbomis ir t. t... Jėzus kviečia mus pokalbiuose bei diskusijose vadovautis tiesa. Nereikia ieškoti kažkokių išorinių garantijų laiduojant sakomą tiesą. Žmogaus žodis privalo būti savaime vertingas.

Mieli broliai ir seserys Kristuje, šių Šv. Mišių aukoje pašykime Šventosios Dvasios sustiprinti kiekvieną iš mūsų, kad būtume pakantūs, tolerantiški, atidūs ir jautrūs vieni kitiems. Prisimindami anų dienų lietuvių tautos vienybę bei pasitikėjimą Dievu. Junkimės ir šiandien vieningoje maldoje, prašydami malonės mūsų tautai. Tegul Jėzaus Kristaus šviesa nutiesia tikrosios laisvės kelią per nuodėmių ir klaidų tamsos labirintus. Amen.

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015