Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Šventadienio mintys

Pelenų diena C (Mt 6, 1-6. 16-18)(2019-03-06)

Klebono mons. V. Grigaravičiaus homilija


 Mieli tikintieji, šiuo trečiadieniu, pavadintu Pelenų diena, prasideda Gavėnios kelionė link svarbiausios krikščionims šventės – Velykų, Kristaus Prisikėlimo. Gavėnia anksčiau prasidėdavo tik pirmą Gavėnios sekmadienį, tą dieną, kai Bažnyčioje skaitoma apie Jėzaus gundymą dykumoje. Kadangi Kristus pasninkavo keturiasdešimt dienų, ir šis skaičius buvo pasirinktas kaip matas, nustatantis metų laikotarpį, per kurį krikščionys, katechumenai ar pakrikštytieji atgailaudami dvasiškai rengėsi Velykų šventei. Tačiau tarp pirmo Gavėnios sekmadienio ir Velykų yra šešios savaitės, iš viso 42 dienos, kurių tarpe šeši sekmadieniai niekada nebuvo pasninko dienos, todėl iš tiesų lieka tik 36 atgailos dienos. Skaičiui iki 40 papildyti tradicijoje netrukus prigijo paprotys

Gavėnią pradėti trečiadienį prieš pirmą Gavėnios sekmadienį, ir ši diena tapo Pelenų diena. Šios dienos Mišiose skaitomi trys skaitiniai, kaip ir sekmadieniais bei iškilmių dienomis. Svarbiausia šios dienos apeiga, be jokios abejonės, yra pelenų barstymas, simbolizuojantis Gavėnios kaip atgailos laikotarpio pradžią. Taip Bažnyčia pirmiausia nori priminti, kad „dulkės esame ir dulkėmis virsime". Juk po pirmos žmonių nuodėmės mūsų prigimtis tapo silpna ir nuodėminga, mes patekome mirties valdžion.

Vienas kunigas, sakydamas Pelenų trečiadienį pamokslą, kalbėjo: „Pelenų trečiadienis iš tiesų baisi diena Bažnyčios liturgijoje. Užuot šlaksčiusi mūsų galvas gaiviais krikšto vandens lašais, Bažnyčia beria pilkus pelenus - mirties ir sunykimo simbolį. Gal gąsdina mus prasidedant gavėniai, kad daugiau pasninkautume, uoliau melstumės ir atgailautume? Kažin ar gąsdina. Ji sako paties Dievo apreikštą tiesą apie mus, šios žemės gyventojus.(...).

Pelenai, kuriais pasibarstysime savo galvas, niekada nesiliaus simbolizavę mirties, mūsų trapumo ir sunykimo, bet drauge su Kristumi Pelenų diena yra šventė. Drauge su Kristumi mes sakome: šventieji pelenai, kuriuose Viešpats brėžia tikėjimo, vilties, meilės ženklą.(Kun. J. Sasnauskas, 1996 m.).

Iš tiesų, pelenai dažniausiai siejami su dulkėmis ir reiškia žmogaus nuodėmę, trapumą bei laikinumą. Jau Senajame Testamente sutinkame daug užuominų apie pasibarstymą pelenais arba dulkėmis kaip atgailos ir gedulo išraišką. Pasiklausykime keletą ištraukų. Jozuės knygoje, kai „izraeliečiai sulaužė įsakymą dėl sunaikinti skirtų daiktų“(Joz7,1), tada „Jozuė perplėšė savo drabužius, jis ir Izraelio seniūnai gulėjo kniūbsti žemėje, apsibarstydami galvas dulkėmis“(Joz 7, 6). Panašiai skaitome Antroje Samuelio knygoje apie Tamarą, kurią išniekino Dovydo sūnus Absalomas ir po to išvarė. Ezekielio knygoje skaitome apie žuvusio Tyro jūreivius ir jūrų vairininkus, kurie „aimanuodami ir verkdami (...) dulkėm barstosi galvas, voliojasi pelenuose“ (Ez 27,30).Kai Jobą ištiko nelaimė, pas jį keliavo draugai pareikšti užuojautos. „Pamatę jį iš tolo, jie negalėjo jo pažinti“, tuomet „persiplėšę savo drabužius, jie barstėsi galvas dulkėmis“(Job 2, 12).

Taigi pelenai simbolizuoja: žmogaus silpną ir trapų būvį bei jo tuštybę; nusidėjusio žmogaus būklę; atgailą ir gedulą; maldas ir karštą troškimą, kad Dievas ateitų žmogui į pagalbą; prisikėlimo troškimą, turint omenyje tai, kad visi žmonės kviečiami dalyvauti Kristaus prisikėlime.

Mielieji, šios dienos Dievo žodis kviečia susimąstyti ir grįžti prie minties: „Atmink, žmogau, kad dulkė esi ir dulke vėl pavirsi“. Bet galvoti reikia ne bet kaip, ne paviršutiniškai, o leisti vaizduotei atkurti tą vaizdą, kaip iš tikrųjų atrodys mano dulkės ir kas dėl to pasikeis. Ypač apie tai reikia mąstyti, kai negali atleisti įžeidimo, kai esi pilnas puikybės, išdidumo, kurie skatina manyti, kad esi reikšmingas, svarbus ir nepakeičiamas.

Gavėnios laikotarpis pats tinkamiausias laikas pamąstymui apie prabėgusį gyvenimą, įvertinti buvusius dalykus tarsi būtum mirties akivaizdoje. Nuoširdžia malda nepaliaukime prašyti Šventosios Dvasios pripildyti mūsų širdis troškimo būti nuolankiais ir mylinčiais, atlaidžiais ir gailestingais, atvirais priimti Dievo žodį ir Jo meilę, nes tik Jis gali padėti nugalėti atsispirti pagundoms, kurias kasdien mums siunčia piktoji dvasia. Amen.

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015