Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Šventadienio mintys

IV Velykų sekmadienis, C (Jn 10,27-30 )(2016-04-17)

Klebono mons. V. Grigaravičiaus  homilija

Mieli broliai ir seserys Kristuje, visais liturginio ciklo metais ketvirtąjį Velykų sekmadienį švenčiame Gerojo Ganytojo iškilmę. Kiekvieną kartą yra skaitomos ištraukos iš Jono Evangelijos dešimtojo skyriaus, kuris beveik visas skirtas Jėzaus palyginimui apie Gerąjį Ganytoją.

Šiandien išgirdome trečiąją, baigiamąją šio palyginimo dalį. Jei grįžtume į šios dalies pradžią, tai skaitytume, cituoju: „Jeruzalėje buvo Šventyklos pašventinimo iškilmė. Buvo žiema.“(Jn 10,22). Atėjus Jėzui, kaip jau buvo įprasta, jį „apspito žydai ir ėmė klausinėti“ (Jn 10,24) ar Jis iš tisų yra Mesijas. Į tai Jėzus atsakė: „Aš jums pasakiau, tik jūs netikite (...), nes jūs – ne manosios avys.“ (Jn 10,25-26). Atkreipkime dėmesį į tai, kad vyko Šventyklos pašventinimo iškilmė, o joje buvo skaitomas pranašo Ezechielio 34 skyrius, kuriame rašoma apie ganytojus. Dievas daro priekaištą Izraelio tautos ganytojams: „Vargas jums Izraelio ganytojai, ganiusieji save pačius! Argi ne ganytojų pareiga – ganyti kaimenę?“ (Ez 34, 2). Ir toliau Viešpats kalba: „Aš pats ganysiu savo kaimenę, aš pats jas ilsinsiu“ (Ez 34, 15). Štai kodėl Jėzaus pareiškimas, jog Jis esąs Gerasis Ganytojas ir tai, kad Jo avys klauso Jo balso ir seka paskui Jį (plg. Jn 10,17) užrūstino žydus, sukėlė neapykantą ir norą užmušti Jį. Juos piktina tai, kad Jėzus tapatina save su Dievu, jie laiko tai piktžodžiavimu.

Mielieji, Jėzus Kristus yra mūsų Gerasis Ganytojas. Toks Jis buvo, toks Jis yra ir toks bus iki amžių pabaigos. Pirmajame skaitinyje girdėjome, kad Apreiškime šventasis apaštalas Jonas regėjo didžiulę minią, susibūrusią apie Dievo sostą. Išrinktųjų centre – Avinėlis, Rūpestingasis Ganytojas, kuris visus „ganys ir vedžios prie gyvybės vandens šaltinių, ir Dievas nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių“ (Apr 7,17). Regėjime apaštalas mato triumfuojančią Bažnyčią, kuri po didžio suspaudimo garbina Dievą ir Avinėlį. Išrinktųjų minia tokia didžiulė, kad jos neįmanoma suskaičiuoti ir ją sudaro visų tautų žmonės. Taip paliudijamas pranašų skelbtas išganymo visuotinumas. Antrajame skaitinyje aprašoma apaštalų Pauliaus ir Barnabo veikla. Jie skelbė Dievo žodį Šabo dieną Antiochijos sinagogoje. Jų pasiklausyti „kone visas miestas susirinko“ (Apd 13, 44). Suprantama, pamačius „tokias minias žydus apėmė pavydas, ir jie piktžodžiaudami ėmė prieštarauti Pauliaus kalbai“ (Apd 13,45). Tuomet apaštalai žydams pasakė, kad būtent jiems „turėjo būti skelbiamas Dievo žodis“ (Apd 13,46). Kadangi jie atmetė ir laiko save „nevertais amžinojo gyvenimo“ (Apd 13,47), tai Dievo išganymas skelbiamas pagonims. „Tai girdėdami, pagonys džiaugėsi ir šlovino Viešpaties žodį ir įtikėjo visi paskirtieji amžinajam gyvenimui“ (Apd 13,48). Žydai sukėlė apaštalų „persekiojimą ir išvijo juos iš savo žemių“ (Apd 13,50). Jie išėjo iš miesto „nusikratę prieš juos nuo kojų dulkes“ (Apd 13,51). Čia gražiai Lukas primena Jėzaus žodžius, kai pirmą kartą siuntė apaštalus į misiją. Jis kalbėjo: „Kur tik žmonės jūsų nepriims, išeidami iš to miesto, nusikratykite nuo kojų dulkes kaip liudijimą prieš juos“ (Lk 9,5).

Visą velykinį laikotarpį skaitome ištraukas iš Apaštalų darbų, kur aprašomas drąsus apaštalų liudijimas apie Jėzaus prisikėlimą. Mieli tikintieji, kokią žinią šiandien išgirdome? Pirmiausia, Jėzus savo tikintiesiems žada amžinąjį gyvenimą ir tai nėra fizinis gyvenimas, kartu negalime tai suprasti kaip ne mirtingumo, tai yra būsimo begalinio dvasinio gyvenimo. Amžinasis gyvenimas – tai „dieviškasis gyvenimas“, dalyvavimas Dievo Sūnaus gyvenime, bendrystė su Juo, įsiliejimas į dieviškąjį slėpinį. Jis prasideda čia ir dabar per tikėjimą ir Dievo malonę. Be to, apaštalų veikla primena, kad kiekvienas krikščionis yra ganytojas. Vyskupai, kunigai yra jiems Dievo pavestųjų tikinčiųjų, tėvai - savo šeimos ganytojai, mokytojai - mokinių, valdžios atstovai -jiems priklausančių pavaldinių, savo tautos žmonių.

Taigi visi mes esame atsakingi ne tik už save, bet ir už visus, kurie vienaip ar kitaip yra nuo mūsų priklausomi. Nuoširdžia malda prašykime mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus, kad atvertų mūsų ausis ir išmokytų atpažinti Jo balsą bei leistų būti ištikimomis Jo avidės avelėmis. Taip pat prašykime atverti mūsų lūpas, kad galėtume kitiems perduoti Jo balsą ir galėtume tapti kitiems gerais ganytojais. Amen.

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015