Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Šventadienio mintys

Šv. Velykos, II-oji diena, C ( Mt 28, 8-15) (2016-03-28)

Klebono mons.  V. Grigaravičiaus homilija

Mieli broliai ir seserys Kristuje, po ilgo tylėjimo, vakar vėl naujai, iš mūsų širdžių išsiliejo džiaugsmingas „ Aleliuja!“ 40 dienų, eidami Gavėnios keliu apmąstėm Jėzaus kančią, Jo mirtį ant Kryžiaus, tuo pačiu pažvelgėm į savo sielos žaizdas. O štai nuo dabar mes atsigręžiam į naują gyvenimą. mes kviečiami penkiasdešimt dienų eiti prisikėlimo keliu, kuris gydo mūsų sužeidimus, nuoskaudas, moko naujai gyventi. Kartu su dangaus angelais mes giedame: „Linksma diena mums nušvito, visi laukėm džiaugsmo šito: kėlės Kristus, mirtis krito. Aleliuja, aleliuja, aleliuja!

Deja, nuo pat pirmųjų dienų Kristaus priešai stengėsi ir dabar stengiasi atmesti Kristaus prisikėlimą. Pirmieji priešai – aukštieji kunigai, Rašto aiškintojai bei fariziejai papirko kareivius, kaip girdėjome Evangelijoje, ir liepė paskelbti, kad Kristaus mokiniai pavogė Jo kūną. Kiti atmeta prisikėlimą, atsieit to neįmanoma įrodyti.

Tretieji atmeta iš baimės, nes įtikėjusį žmogų sunku valdyti. Tikintis žmogus yra laisvas, jis tiki Dievo galia, pasitiki Juo ir žemiškojo pasaulio gundymai jo nevilioja. Tikintis žmogus stiprus dvasia, jį sunku pavergti ir priversti pataikauti blogiui. Tai daug kam nepatinka, ypač biznio pasauliui, nes gyvenantį Kristaus šviesoje sunku suvilioti narkotikais, svaigalais, paleistuvystėmis ir kitomis žmogaus orumą žeminančiomis priemonėmis.

Šiandien paklauskime ir savęs, ar mano širdyje nekyla abejonių? Ar pasaulio peršamos įvairios nuomonės neužgožia mano tikėjimo?“ Tikėjime prievartos negali būti. Prievarta išgautas tikėjimas yra trapus, laikinas, greit praeinantis. Pabandykite jauną, liauną medelį prilenkti prie žemės ir matysite, kaip greit jis grįžta į pirmykštę padėtį. Taip ir su tikėjimu. Tik tvirti argumentai ir pavyzdys, gali padėti atsiversti ir įtikėti širdimi.

Mes  turime neabejotiną pavyzdį – apaštalus, kurių gyvenimai liudija Kristaus prisikėlimą. Kristaus Evangelija ir Apaštalų darbai liudija, kokie iš pradžių nedrąsūs buvo mokiniai, kaip jie išsilakstė, Petras net tris kartus išsižadėjo, kai pamatė kankinamą, žeminamą ir kryžiuojamą jų Mokytoją.

Apaštalų darbai ir laiškai liudija, kaip visi jie pasikeičia po Kristaus prisikėlimo, ypač po Šventosios Dvasios atsiuntimo. Jie tampa bebaimiais Kristaus prisikėlimo liudytojais, Jo mokslo skelbėjais. Ryškiausias pavyzdys yra fariziejų oligarchas Saulius, būsimasis apaštalas Paulius, kuris buvo vienas aršiausių kovotojų prieš Kristaus sekėjus.

Po susitikimo su Prisikėlusiu Kristumi Damasko kelyje, jis tapo uoliu Kristaus prisikėlimo liudytoju. Savo laiškuose šis šventasis rašė: „Aš tapau Evangelijos tarnu dėl Dievo malonės dvasios“. (Ef 3,7). „ Aš gyvenu, tačiau nebe aš, o gyvena manyje Kristus“. (Gal 2,20). Ypač reikšmingi jo žodžiai: „O jei Kristus nebuvo prikeltas, tai tuščias mūsų skelbimas ir tuščias jūsų tikėjimas“( Kor 15, 14 ).

Taigi, mes turime tvirtą pagrindą, ant kurio pastatytas mūsų tikėjimas. Kartu mes negalim tikėjimo pasilikti vien sau. Apaštalas Paulius laiške romiečiams rašo: „Širdimi priimtas tikėjimas veda į teisumą, o lūpomis išpažintas – į išganymą“( Rom 10,10). Vadinasi, nieko nevertas tikėjimas, jei jis išpažįstamas tik lūpomis, o širdis lieka abejinga ir atvirkščiai, nieko nevertas tikėjimas, jei jis liks tik širdyje ir žmogus lūpomis neliudys jo. Liudyti, vadinasi gyventi kaip Kristus mokė – mylint, aukojantis, darant gailestinguosius darbus.

Apaštalas Jokūbas taip pat tvirtina: „Kas iš to, mano broliai, jei kas sakosi turįs tikėjimą, bet neturi darbų?!( Jok 2,14 ). Jis sako, kad tikėjimas be darbų yra miręs( plg. Jok 2,17). Tad būkime linksmi ir džiaugsmingai skelbkime pasauliui: „Kristus nugalėjo mirtį! Jis tikrai prisikėlė! Jis gyvas ir gyvena tarp mūsų, ir kasdien dovanoja savo meilę kiekvienam skubančiam pas Jį. Amen.

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015