Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Šventadienio mintys

Viešpaties Apsireiškimas (Trys Karaliai) (Mt 2,1-12) (2014-01-05)

Klebono mons. V. Grigaravičiaus homilija

Ką tik skaitėme Evangelijos pagal Matą išrauką apie tai, kad Jėzui gimus Judėjos Betliejuje karaliaus Erodo dienomis, štai atkeliavo į Jeruzalę išminčiai iš Rytų šalies ir klausinėjo: “ Kur yra gimusis žydų karalius? Mes matėme užtekant jo žvaigždę ir atvykome jo pagarbinti“ (Mt 2, 1-2).

Ar ne keista ir stebėtina, kad Erodui apie Kristaus gimimą praneša ne angelai ir ne tikintys žydai, o pagonys – išminčiai atkeliavę iš Rytų. Dar didesnę nuostabą kelia tai, kad Erodas šia žinia ne apsidžiaugė, o priešingai, sunerimo, kaip skaitome Evangelijoje: „Tai išgirdęs, Erodas sunerimo, o su juo ir visa Jeruzalė“ (Mt 2,3). Kodėl? Kas išgąsdino Erodą ir visus Palestinos žydus? Juk šią žinią turėjo visi žydai sutikti su dideliu džiaugsmu: pagaliau, atėjo ilgai lauktas Mesijas – Išganytojas.

Prisiminkime truputį istoriją. Palestina tuo metu nebuvo savarankiška. Ji buvo pavaldi Romos imperijai. Keturiasdešimt metų prieš Kristaus gimimą Romos senatas Erodą išrinko visų žydų karaliumi. Nors jis buvo žydų tikėjimo, tačiau buvo pataikūnas ir palankus Romos imperatoriui. Visi okupantai savo atstovais visada pasirenka veidmainius, pataikūnus, bailius, nes tokie ištikimiausiai tarnauja svetimtaučiams, viską daro , ką liepia okupantai, kad tik išsilaikytų valdžioje. Mes puikiai žinome ir patyrėme, kad tas, kuris paima valdžią į savo rankas geruoju niekados jos neatsisako.

Tačiau Erodas – istorinė asmenybė. Jis buvo pakankamai gabus ir gudrus. Jo valdymo metais Palestinoje buvo pastatyta keletas teatrų, hipodromas nepaprastai gražiai išpuošta Jeruzalės šventovė. Nežiūrint to, kad Erodas buvo tikintis žydas, jis buvo didelis tironas, kad įtiktų Romos imperatoriui , daug žmonių yra nužudęs arba pasodinęs į kalėjimą. Taigi, Erodas buvo despotas, pataikūnas ir keturiasdešimt metų išbuvęs valdžioje. Tad, natūralu, kad žinia apie gimusįjį Išganytoją jį nugąsdino. Jeruzalės gyventojai, žinodami Erodo žiaurų būdą, nujautė, kad Išganytojo gimimas geruoju nesibaigs, todėl taip pat sunerimo.

Ir kaip gi pasielgia tikintieji žydai? Erodas įniršęs, kad išminčiai apvylė jį, negrįžo apsakyti apie užgimusį Jėzų, pasiuntė kareivius išžudyti ”Betliejuje ir jo apylinkėse visus berniukus, dviejų metų ir jaunesnius”(Mt 2,16). O pagonys, priešingai, vos pamatę danguje žvaigždę, atvyko pagarbinti kūdikėlio, suklupę prie jo kojų, įteikė jam dovanų.

Studijuodami Evangelijas, mes matome, kaip įvairiais būdais Dievas prabyla į žmogų. Į piemenėlius prabilo per angelus, į Erodą – per garbingą išminčių delegaciją iš Rytų, vyriausiems kunigams per Šv. Raštą. Erodui sukvietus visus tautos aukštuosius kunigus bei Rašto aiškintojus ir pasiteiravus, kur turėjęs gimti Mesijas, jie atsivertė Šv. Raštą ir perskaitė: “ Ir tu, Judo žemės Betliejau, anaiptol nesi menkiausias tarp žymiųjų Judo miestų, nes iš tavęs išeis vadas, kuris ganys mano tautą – Izraelį” (Mt 2,6).Į Rytų išminčius Dievas prabilo per jų mokslus. Jie buvo mokslininkai – astronomai, matematikai, filosofai. Tyrinėjant dangų, išminčiai pamatė žvaigždę, kuri juos ir atvedė pas Kūdikėlį Jėzų.

Mes matome kaip skirtingai visi reagavo į žinią apie Jėzaus gimimą. Piemenėliai skubiai nubėgo į tvartelį, įsitikinti ar tiesą sakė angelas ir šią džiugią naujieną nuskubėjo pranešti kitiems. Rytų išminčiai džiaugsmingai atskubėję, pagarbino kūdikėlį ir įteikė dovanų. O per angelą sužinoję Erodo piktus kėslus - pasuko kitu keliu. Žydų aukštieji kunigai ir Rašto aiškintojai, karalius Erodas sutiko žinią su nerimu, jie net išsigando. Parodaksalu, kad tie, kurie turėjo labiausiai apsidžiaugti, skelbti visiems Gerąją Naujieną – Pasauliui gimė Mesijas, lauktasis Išganytojas - pasielgė priešingai.

Mieli tikintieji, mes lankome šventąsias vietas, ieškodami Dievo pėdsakų liudijančių apie Jo galingą veikimą pasaulyje. Tačiau mums, šios bažnyčios lankytojams, ryškiausias ženklas yra ši šventovė, kuri štai jau dešimti metai Dievo valia iš nebūties pakilusi, daugeliui žmonių yra ryški žvaigždė rodanti kelią pas Dievą.

Nuoširdžiai dėkokime Dievui už apreikštą Jo Sūnų Jėzų Kristų ir melskimės už tuos, kurie vis dar Jo ieško, melskimės, kad mūsų darbai, žodžiai ir nuostatos padėtų vesti juos prie Jėzaus. Amen.

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015