Balandžio 13 d. į vakaro šv. Mišias maldai už a. a. parapijos Pastoracinės tarybos narį Gintautą Paulauską, iškeliavusį pas Viešpatį prieš vienerius metus, susirinko šeimos ir bendruomenės nariai, studijų draugai, giminės, pažįstami.

Šv. Mišių liturgijai vadovavęs parapijos klebonas mons. Vytautas Grigaravičius kvietė maldoje prisiminti šį nuostabų žmogų, vyrą, tėvą, bendradarbį, mokslo draugą ir ypač daug gerų mūsų bazilikai  nuveikusį uolų Pastoracinės tarybos narį.

 Monsinjoras, remdamasi šio vakaro Evangelija apie Judo išdavystę, kuri parodo žmogišką silpnumą ir kelia klausimą, kaip gyvenime išlaikyti tvirtą poziciją, dalijosi mintimis apie Gintautą, tvirtą, pasitikintį Dievu, nesiblaškantį žmogų.

 Klebonas kalbėjo, kad kiekvienas išgyvename netektį, bet yra ir prisikėlimas, todėl svarbu gyventi Prisikėlimo viltimi. Gintautas ir gyveno su tokiu pasitikėjimo tvirtumu, jam svarbus buvo sakramentinis gyvenimas, kiekvieną sekmadienį dalyvaudavo šv. Mišiose.

Monsinjoras prisipažino, kad ir jis norėtų sekti Gintauto pavyzdžiu bei išlaikyti tokį tvirtumą baigiant šį žemiškąjį gyvenimą ir pasitinkant amžinąjį. Tai mums visiems turėtų rūpėti.

 „Kaip yra svarbu išeiti iš šio gyvenimo ramybėje, su Dievo malone, su pasitikėjimu ir turint amžinojo gyvenimo viltį. Dėkojame tau, Gintautai, ir sakome: “Melskis tenai už mus, dabar reikia tavo palaimos mums, gyviesiems, kad gyvendami meilėje išlaikytume tuos bandymus ir kartu su viltimi kurtume savo ateitį“, - baigė homiliją klebonas.

 Šv. Mišių pabaigoje buvo sugiedota „Viešpaties angelo“ malda.

Po šv. Mišių prisiminimais apie Gintautą Paulauską dalijosi studijų draugas Rimantas Levinskas. Jis su jauduliu pasakojo apie pirmą pažintį su Gintautu chemikų olimpiadoje mokantis mokykloje, studijuojant Kauno politechnikos institute. Vėliau, tapę draugais, buvo neišskiriami slidžių žygiuose, kopiant į kalnus, plaukiant baidarėmis.

 Šie ekstremalūs žygiai dar daugiau leido pažinti Gintautą kaip tvirto charakterio, stiprų, nebijantį rizikuoti. Pedagoginis administracinis darbas buvo ne Gintauto natūrai, jam reikėjo pajusti gyvenimo dinamiką ir galimybes, įkūręs savo verslą sėkmingai darbavosi. Jo konstrukciniai sprendimai įkūnyti ir šioje Dievo šventovėje.

 Gintautas buvo puikus grupės susitikimų organizatorius, daugiau kaip 20 metų surinkdavo grupiokų ir jaunystės draugų branduolį pas save.

 Rimantas prisipažino, kad bendravimas su Gintautu atrodė tęsis ir tęsis. Deja, grupės 5 metų eilinis susitikimas praeitų metų spalio mėnesį įvyko be Gintauto.

 „Dėkoju likimui už draugą, už galimybę būti kartu, už patarimus ir paramą, kas iš atminties niekada neišsitrins, - su jauduliu kalbėjo Rimantas.

 „Čia būta mano lūpų ir akių/ čia mano rankų klaidžiota po žodžiais/ ir po tyla gyventa atminties/ gyva žieve priaugau aš prie jūsų/ norėsite nuplėšt - labai skaudės (J. Marcinkevičius).

 Kristaus Prisikėlimo parapijos informacija