Atminimo vakarą, skirtą  Rimutei Lipšienei  Kristaus Prisikėlimo bazilikoje,  pradėjęs  parapijos klebonas mons. V. Grigaravičius su jauduliu kreipėsi į bendruomenę: „Tegul šis vakaras būna prisiminimų vakaras per prisilietimą, per poeziją, per giesmę, per muziką. Pabūkime šio vakaro svečiais.“

Remdamasis nekrologu, monsinjoras kalbėjo: “Koks sutapimas! Rima gimė Raseinių rajone ir rytoj ji grįš ilsėtis į tą patį kraštą, kuriame gimė,  tik pelenų pavidalu iki Paskutiniojo teismo, iki Prisikėlimo. Ji paliko daug ne tik medžiaginių, bet ir dvasinių dalykų, ir mes turėsime tęsti tai, ką ji darė, visi jos darbai bus tęsiami ir padauginti. Išsirinkite visa kas buvo joje geriausia ir padauginkite.Tegul Viešpats  būna jai gailestingas ir apdovanoja amžinuoju gyvenimu, kuriuo ji tikėjo ir pasitikėjo“.

Atsiminimų vakarą tęsiantis  Nacionalinio Kauno  dramos teatro direktorius, aktorius E.Stancikas pareiškęs užuojautą dukrai Valdonei, anūkei Urtei Marijai, padėkojęs visiems esantiems bazilikoje kalbėjo: „Šiandien nebūti čia – būtų neatleistina“.

E.Stancikas, perskaitęs A. Mackaus eilėraštį “Keista mirtis“, nuoširdžiai dalijosi prisiminimais apie tai, koks buvo Rimos santykis su teatru, aktoriais, kaip ji verždavosi pamatyti kiekvieną spektaklį, kaip ji nepraleisdavo progos sudalyvauti sekmadieniais parapijoje rengiamajame projekte „Dialogas - Žodis ir spalva“, kaip vaišindavo skania arbata atvykusius menininkus į susitikimus konferencijų salėje.

LŽS Kauno apskrities skyriaus valdybos pirmininkas Vidas Mačiulis dalijosi prisiminimais kaip  Rimutė atgimimo laikais įstojo į Lietuvos žurnalistų sąjungą, kaip ji su visa meile ir atsidavimu dirbdavo savo darbą. 

Pabaigai V. Mačiulis perskaitė trylikametės anūkės Urtės Marijos parašytą eilėraštį, skirtą močiutei, pavadinimu „Tyla“. 

Kadangi Rima labai mėgo poeziją, poetė, prozininkė, muziejininkė Aldona Ruseckaitė prakalbo S. Nėries eilėmis: „Ir vienąkart, pavasari, Tu vėl atjosi drąsiai , o mylimas pavasari, manęs jau neberasi“.

Poetė prisipažino, kad jos su Rima buvo daug metų pažįstamos, kad ji dažnai svečiavosi senjorų popietėse, pasakojo kaip Rimutė tapo Trečiojo amžiaus universiteto kūrybinės raiškos fakulteto seniūne.

A.Ruseckaitė savo pasisakymą užbaigė V. Mykolaičio Putino eilėraščiu „Tavęs nerandu“, kurį paskyrė Rimutei. „Kur tave nudangino juoda nežinia? / Gal nyki nebūtis tuoj nublokš ir mane./ Bet šiandieną taip liūdna vienam, taip graudu, /Kad Tavęs nerandu, kad tavęs nerandu."

Aktorė Olita Dautartaitė dėkojo Rimutei už anų metų sekmadienius: “Tavo buvimas gaivindavo ir mūsų sielas, mes galėdavome būti kartu su miniomis žmonių“ ir atsisveikinimui padeklamavo B. Brazdžionio eilėraštį „Mes mirsime kartu“.

Anūkėlė Urtė Marija apie močiutę, kurią vadino Ma kalbėjo, jog Ma sekė pasakas, deklamuodavo eilėraščius ir niūniuodavo lopšines. Urtė Marija padeklamavo Jono Aisčio eilėraštį "Lopšinė", kurį skyrė savo Ma.

Pasisakymus lydėjo smuiko melodijos, kurias atliko Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestro koncertmeisteris, maestro Povilas Grigas.

 Norintys matyti  vakaro  pakartojimą, prašome jungtis:  https://www.youtube.com/watch?v=3SrfOuDrSXY 

Kristaus Prisikėlimo parapijos informacija