Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Šv. Mišios už parapijos maldos sargybinius (2019-09-07)

Paskelbta: 2019-09-11


2019 m. rugsėjo 6 d. 16 val. Kristaus Prisikėlimo parapijos Švč. Sakramento adoruotojai ir Gyvojo Rožinio maldos grupės nariai rinkosi į mažąją Kristaus Prisikėlimo bažnytėlę, kur klebonas monsinjoras Vytautas Grigaravičius aukojo už juos Šv. Mišias.


Klebonas pasveikino susirinkusius tikinčiuosius, pavadindamas juos "parapijos sargybiniais", savo maldomis saugančiais visus parapijiečius.

Šv. Mišių homilijos mintys buvo koncentruotos į Švč. Sakramento adoraciją. Toks brangus išsakytas priminimas, kad Jėzus visada realiai yra gyvas čia ir dabar, ir Jis kalbasi su savo Bažnyčios nariais. Jėzus prašo mus nuolat išlikti budriais, kad atpažintume mūsų gyvenimuose apsilankantį Dievą, -sakė monsinjoras.

Tame atpažįstamame apsilankyme - maldoje - pokalbyje su Dievu - visuomet bus tas, kuris visokiais būdais trukdys šiam bendravimui, todėl turime budėti. Klebonas priminė Jėzaus žodžius, kokia turėtų būti budinčio žmogaus laikysena -“Tebūnie jūsų strėnos sujuostos ir žiburiai uždegti” (Lk 12, 35) - ir pažymėjo, kad susijuosęs žmogus yra piligrimas.


“Jūs ateinate adoruoti Švč. Sakramentą kaip piligrimai - ateinate palikę namus su intencija garbinti Švč. Sakramentą. Jūs keliaujate, neprisirišate prie patogumų ar silpnų vietų, pasitikėdami Dievu ir Juo vadovaudamiesi, nes augti tikėjime visada yra kelionė”, - sakė jis. Jėzus taip pat prašo turėti uždegtus žiburius. Kas tie žiburiai? Jie labai reikalingi mūsų dvasiniame gyvenime, minėjo klebonas. Tikėjimas turi mums padėti nepasimesti įvairiausiuose gyvenimo sūkuriuose. “Reikia pasirūpinti, kad tikėjimo žiburys neužgestų, kad nepasibaigtų jį maitinanti alyva. Ta alyva - malda. Tikėjimą nuolat turime maitinti malda ir Dievo žodžio klausymu. ”Šis žiburys duotas mums ne tik mūsų pačių, bet ir kitų žmonių labui.

Adoracijos metu prisiminkime juos visus, nes tikras tikėjimas atveria širdį artimui, skatina bendrystę su mūsų broliais ir seserimis, ypač tais, kuriems labiausiai reikalinga mūsų pagalba”, - ragino klebonas, - „Adoracijoje turime progą Jėzaus akimis pamatyti savo dvasinę būklę, nes nežinome nei dienos, nei valandos, kada Dievas mus pakvies. Jei štai šią akimirką Dievas mane pasikviestų - kokia mano būklė? Ar tinkamai naudoju visus savo talentus, kuriais esu apdovanotas? Visos mintys apie būsimą susitikimą su Gailestinguoju Tėvu mus tepripildo vilties. Turime keliauti link Amžinybės vilties uždegti. Per tai esame skatinami tapti šventais.

Prašykime, kad mums padėtų ir Švč. Dievo Motina Marija. Prašykime tos malonės, kad mūsų įsipareigojimas, ta kassavaitinė adoracijos valanda (kai Dievas mums skiria dvidešimt keturias valandas per parą), tas budėjimas būtų mūsų atsinaujinimas Dvasioje“, - baigė klebonas.

Po Šv. Mišių žmonės skirstėsi susimąstę, paliesti išgirstų žodžių. Daugelio veiduose švietė ir susitikimo džiaugsmo šypsenos.

                                                Valerija Lietuvnikienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015