Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Ar tapome kitokie nei kiti? Parapijiečiai Padėkos šv. Mišiose Videniškėse (2019-06-23)

Paskelbta: 2019-06-25


Šių metų, birželio 22 dieną, gaivų vasaros rytą Biblijos studijų ir Šiluvos M. Marijos draugijos narių grupelė, vadovaujant parapijos klebonui mons. Vytautui Grigaravičiui išvyko į Videniškius švęsti iškilmingų padėkos šv. Mišių už garbingojo Mykolo Giedraičio pripažinimą palaimintuoju.

Kelionės pradžioje klebonas palaimino visus, palinkėjo gerų įspūdžių ir pasiūlė sukalbėti Rožinio pirmąją dalį. Rožinio maldą pravedė Vlada B. Į Videniškius atvykome 10.30 val. Iš tolo girdėjosi pal. Mykolo Giedraičio litanija ir giesmės.

Pirmiausiai nuskubėjome į bažnyčią aplankyti pal. Mykolo koplyčią, vėliau įsitaisėme šventoriuje ant savo kėdučių prieš didžiulį ekraną. Netrukus pasigirdo mums gerai pažįstamas kun. Algirdo Akelaičio balsas. Jis susirinkusius padrąsino ir pakvietė pasimokyti įžanginės giesmės, pagerbiančios pal. Mykolą. Giesmės žodžiai matėsi ekrane ir visi kaip kas sugebėjo jungėsi į giedojimą.

Po šios pamokos kun. Algirdas pravedė katechezę, prie kurios verta sustoti, nes visa kitą, kas tik turėjo noro, galėjo matyti per televiziją, klausytis per Marijos radiją. Kunigas katechezę pradėjo sakydamas, kad labai svarbu dalyvauti tokiuose renginiuose, nes dalyvaujantys tampa kažkuo kitokesni nei tie, kurie nedalyvauja.

Po šių žodžių pakvietė pakelti rankas, kas dalyvavo susitikime su popiežiumi Pranciškumi – miškas rankų. O kas dalyvavo su šventuoju pop. Jonu Pauliumi II? Vėl pakilo rankos, nors kažkiek mažiau. Natūralu, kai kurie galbūt dar buvo per maži arba po gilaus sovietmečio dar nesiryžo tokiam žingsniui.

Po šios apklausos, kunigas pareiškė, kad meluosite, jei sakysite, jog po šių susitikimų likote tokie patys, kokie buvote iki tol. Ir po šio susitikimo, neabejotinai įgysite naujos patirties, jūs tapsite liudytojais viso to, ką čia išgyvensite. Jūs jau nebebūsite tokie, kokie buvote prieš atvykdami čia.


Pirmas žingsnis, kas šiandien čia vyksta, - tai atvirkštinis procesas to, kas vyko prieš 600 metų. Pal. Mykolas gimė čia arba šioje apylinkėje ir prieš įšventinimą į vienuolius, persikėlė į didmiestį – Krokuvą. Ką tai reiškia, kunigas palygino su asmenine patirtimi, kai išvyko mokytis į Romą. (Manau tokią patirtį esame ne vienas išgyvenę). Apskritai, ką reiškia pereiti centrine gatve, kad ir čia, Videniškėse ir centrine gatve Krokuvoje. Čia galima žygiuoti laidotuvių procesijoje ir visi palydės, pagerbs prie kiemo vartelių ar žvelgdami pro langą. Tuo tarpu neįsivaizduojamas šis procesas Krokuvoje ar bet kokiame milijoniniame mieste.

Taigi, šiandien vyksta atvirkštinis procesas ir tam, kas vyko prieš 600 metų, ir tam, kas vyko prieš porą savaičių Krokuvoje, tai yra didmiestyje. Dabar visi tie patys dalyviai (iškilmingas padėkos šv. Mišias aukojo Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos vyskupai ir kunigai) persikėlė čia, kur daugiau erdvės, kur laisviau, jaukiau, galima grožėtis Dievo sukurtuoju pasauliu. Reikia kuo dažniau ištrūkti iš miesto rūmų, kad galėtumėt pereiti žole, pasijusti laisvu nuo bet kokių suvaržymų, būti arčiau dangaus. Šis judesys būdingas Jėzui, tai Jo bruožas. Jis buvo piligrimas ir kiekvienas Jo mokinys tampa piligrimu.

Tai antrasis judesys – mes tapome piligrimystės vieta. Žmonės renkasi čia, o galėjo būti viskas atvirkščiai: viskas suruošta, parengta iškilmei, o žmonės – išskubėjo švęsti Joninių! Tai, kas čia vyksta tampa istorija, čia mūsų santykis su Dievu tampa regimu. Todėl nedrįskime sakyti, kad likome tokie patys! Kunigas priminė pop. Pranciškaus žodžius, kad turime atsigręžti į praeitį, turim nepamiršti savo šaknų.

Šiandien mes gauname palaiminimą iš tolimos praeities – krikščionybės pradžios Lietuvoje. Pal. Mykolas Giedraitis po 600 metų sukvietė mus čia. Tam nereikėjo garso. Net triukšmingose Krokuvos gatvėse gali atrasti ramią vietą, į kurią pakviečia tylus Kristaus balsas adoracijai, asmeniškam pokalbiui su Juo. Šis Kristaus bruožas buvo būdingas ir Mykolui Giedraičiui.

Kaip sakė arkivysk. G. Grušas: „ Palaimintuoju paskelbtas Mykolas Giedraitis parodo kiekvienam iš mūsų, kad net ir pats tyliausias ar kukliausias žmogus gali tapti šventuoju, nesvarbu, kokį asmeninį kryžių Viešpats yra jam skyręs (...). Dievas tokį atsidavusį, nuolankų tarną Mykolą apdovanojo išskirtinėmis antgamtinėmis dovanomis, ir jis jas panaudojo artimo meilei, lengvindamas žmonių dvasines ir fizines kančias, maldos galia sugrąžindamas žmones prie Dievo. Būtent taip Dievas ir vykdo žmonijos išganymo darbą“.

Katechezę kun. Algirdas baigė, sakydamas, kad pal. Mykolas dėl savo neįgalumo galėjo kaltinti visus aplink, tačiau, priešingai, jis nuolankiai perėjo krizių etapą ir sugebėjo atvesti bet kurį žmogų pas Dievą. Tai buvo jo charizmą – vesti nusidėjėlį pas Dievą. Šiandieninis pasaulis alksta bendrystės, todėl tegul vienu iš pasikeitimo judesių mums tampa – matyti vienišą, apleistą žmogų ir padėti jam atrasti džiaugsmą Jėzuje Kristuje.

                                         Biblijos studijų grupės koordinatorė Birutė Vasylienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021