Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Eucharistijos bičiulių ir Gyvojo Rožinio kalbėtojų šventė (2017-11-19)

Paskelbta: 2017-11-20


Šių metų, lapkričio 18 d. parapijos klebono mons. Vytauto Grigaravičiaus iniciatyva bei Kristinos ir Valerijos rūpesčiu mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje buvo surengta šventė Eucharistijos bičiulių ir Gyvojo Rožinio grupės nariams.

Renginys prasidėjo 10.40 val. monsinjoro katecheze. Vadovaudamasis pop. Pranciškaus katechezėmis: „Mišių svarba, prasmė ir grožis“ bei „Mišios – kilniausia ir konkrečiausia malda“, klebonas akcentavo svarbiausius šv. Mišių momentus, tinkamą dalyvavimą jose, pateikė konkrečius pavyzdžius, rodančius, kad dalis tikinčiųjų į šv. Mišias ateina nepasiruošę, netgi vėluodami, laike Mišių blaškosi, kalbasi, trukdo kitiems susikaupti.


Pop. Pranciškus pabrėžė, kad: „Eucharistija tai ypatingas įvykis, kuriame Jėzus Kristus yra su mumis. Viešpats pas mus ateina, yra su mumis. (...). Dalyvauti Mišiose – tai dalyvauti išganingoje Viešpaties kančioje ir mirtyje.(...). Mišios yra malda – pagrindinė, svarbiausia, kilniausia ir tuo pat metu „konkrečiausia“ malda. Malda, - tai visų pirma dialogas, asmeninis ryšys su Dievu.“ Tad turime tyliai pasiruošti šiam dialogui su Jėzumi. Turime susikaupti, paruošti savo širdį susitikimui su Juo.

Pop. Pranciškus atkreipė dėmesį į tylą. Jis sakė: „Tyla labai svarbi! Mišios tai ne spektaklis, bet susitikimas su Jėzumi ir turime jam pasiruošti tyloje. Turime patylėti kartu su Jėzumi (...). Pats Jėzus mums duoda maldos pavyzdį, moko kokia turėtų būti mūsų laikysena Dievo akivaizdoje. Evangelijose pasakojama, kad Jėzus pasitraukdavo į nuošalią vietą melstis. Mokiniai, matydami tokį artimą Jėzaus bendravimą su Tėvu, paprašė: „Viešpatie, išmokyk mus melstis“. Jėzus atsakė, kad svarbiausias dalykas maldoje – sugebėti kreiptis į Dievą kaip į Tėvą. Tai reiškia turime save suvokti kaip Dievo vaikus (...).

Reikia nuolankiai pripažinti, kad esame nuo jo priklausomi ir juo pasitikėti. Jei norime patekti į Dangaus karalystę, turime būti kaip vaikai. Pasitikėjimas yra pirma maldos sąlyga. Kitas, ne mažiau svarbus dalykas, beje – irgi būdingas vaikams, - tai sugebėjimas stebėtis, būti nustebintiems (...). Taip pat ir mūsų santykyje su Dievu reikalingas sugebėjimas stebėtis. Turime atverti širdis Dievo staigmenoms. Susitikimas su Viešpačiu Mišių metu tai ne muziejaus lankymas, bet gyvas bendravimas.“


Apibendrindamas pop. Pranciškaus mintis, monsinjoras pasakė, jog neabejojantis, kad čia susirinkusieji supranta šv. Mišių svarbą, ateina pasiruošę nuoširdžiai bendrystei su Viešpačiu, tačiau turim rūpintis ir savo artimaisiais, ir tais, kurie ateina į bažnyčią nežinia, kokių motyvų vedini. Būkime draugiški, nesipiktinkime, bet su meile padėkime jiems nuoširdžiam susitikimui su Viešpačiu, atviram pokalbiui su Dievu.

Toliau sekė šv. Mišių auka. Homilijoje monsinjoras pratęsė mintis apie Eucharistiją. Papasakojęs istoriją apie motiną, badui ištikus, savo krauju maitinusią mažametį sūnų ir taip išgelbėjusią jam gyvybę, klebonas pasakė, kad taip panašią meilę mums Išganytojas rodo per Eucharistiją. Savo kūnu ir krauju palaiko mumyse Dievo malonę, tą antgamtinę gyvybę, stiprina mus gyvenimo kovose, kad pasiektume dangų. Į Jėzaus begalinę meilę rodomą mums, taip pat atsakykime pagarbia ir nuolankia meile Jam.

Po Mišių visi dalyviai buvo pakviesti pabendravimui prie organizatorių paruošto vaišių stalo. Vyko draugiškas, šiltas pokalbis. Visi skirstėsi džiugūs, su šypsenomis veide, puoselėdami viltį, kad ateityje dar bus ne viena tokia šventė.

 B. Vasylienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021