Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Istorinės atminties valanda “Tautų likimai istorijos vingiuose” Kristaus Prisikėlimo bazilikoje (2017-10-15)

Paskelbta: 2017-10-17


Lietuva pasitinka artėjantį šimtąjį Nepriklausomybės gimtadienį. Renka dovanas į kuklią kraitę Žemė, ją mylintys žmonės. Apžvelgti metų darbus, pasidalinti su visuomene Lietuvos universitetų moterų asociacija drauge su partneriais pakvietė į Kauno Kristaus Prisikėlimo bazilikos konferencijų salę.

Susitikimo – istorinės atminties valandą pavadinome “Tautų likimai istorijos vingiuose”. Šie, 2017 metai labai ženklūs LUMA veikloje. Paminėtas asociacijos atkūrimo 25-metis, minime Lietuvos moterų, baigusių aukštąjį mokslą organizacijos įkūrimo 90-metį. Surengta tarptautinė konferencija “Migracija ir Europos ateitis. Akademinės moterys, nevyriausybinės organizacijos, valstybinės institucijos: nacionalinis ir tarptautinis bendradarbiavimas”, kurioje dalyvavo svečiai iš 9 Baltijos ir Šiaurės Europos šalių, Lietuvos parlamentarai. Priimta rezoliucija, kviečianti Baltijos ir Šiaurės šalių vyriausybes atkreipti dėmesį į migracijos, reemigracijos problemas. Šiais metais LUMA iš Tautinių mažumų departamento gavo dalinį finansavimą projektui "Pietryčių ir kitų Lietuvos regionų sociokultūrinių problemų mažinimas“.


Jau balandžio mėnesį grupė kauniečių, rašytojų, žurnalistų lankėsi Panevėžio rajono Naujamiesčio kultūros centre – dailės galerijoje, kur susitiko su Panevėžio, Trakų karaimų bendruomenių nariais, Naujamiesčio bendruomenės nariais. Drauge su karaimų metraštininku Romualdu Tinfavičiumi, poetu Aleksandru Zajančkausku, akademiku Romualdu Grigu, žurnalistu Gediminu Zemlicku, rašytoju, knygos apie karaimų tautos istoriją ir draugystę su lietuvių tauta „Sakmė apie Gervių tiltą“ autoriumi ir LUMA narėmis aplankė senąsias karaimų, totorių kapines. Aplankytos kitos to krašto žymios vietos. Susitikime kultūros centre kalbėta apie šių tautų istorinį kelią, pasidalinta akademiko R. Grigo, L. Inio kūrybos kraite, kalbėta apie bendruomeninę veiklą ir nūdienos gyvenimą. Kitas projektinei veiklai susitikimas skirtas pažinčiai su Žydų bendruomene, žydų kultūra, papročiais, istoriniu palikimu. Žydų kultūros tyrinėtoja, gidė Asia Gutermanaitė supažindino kauniečius, Lietuvos švietimo istorijos muziejaus muziejininkus su istoriniais žydų kultūros paminklais Kaune. Organizuotoje pažintinėje ekskursijoje aplankytos Žydų šventovės, išlikę architektūros paminklai. Dviejų dienų renginys organizuotas su LSIM. Apie žydų kalbą, literatūrą, papročius, tradicijas kalbėta seminare. Dalyvaujant gausiam žydų bendruomenės narių būriui, pristatytas LUMA projektas.


Kitas renginys skirtas tautinių bendrijų, gyvenančių Kaune, kituose Lietuvos regionuose kultūrų draugystę vyko Lietuvos švietimo istorijos muziejuje. Tai – G. Deržavino rusų literatūros klubo įkūrimo dešimtmečiui skirtas literatūros ir muzikos vakaras bei ketvirtojo „Rusų literatūrinis almanachas, 2017“ sutiktuvėms. LUMA bendradarbiauja su šiuo klubu, drauge dalyvauja rengiamuose susitikimuose Kauno kitų tautų kultūrų centre, organizuoja seminarus, muzikos, literatūros vakarus. Renginyje dalyvavo Rusų bendruomenės nariai, knygos autoriai. Klubo pirmininkas Galim Sitdykov apžvelgė ne tik klubo veiklą, bet ir pasidžiaugė draugyste su rašytojais, vertėjais, prisidedančiais prie kūrėjų sklaidos.

LUMA Kauno skyriaus pirmininkė Audronė Jurevičiūtė, projekto vadovė Dalia Poškienė pristatė projektą ir atliekamą narių darbą švietėjiškoje veikloje. Birželio mėn . surengta mokomoji išvyka – susitikimai su išskirtiniame, istoriškai labai svarbiame Lietuvos regione – Dieveniškiu kraštu. LUMA Vilniaus skyriaus pirmininkė, MČTAU fakulteto dekanė Teodora Dilkienė parengė programą ir pristatė susitikimuose su Vilnijos – Šalčininkų krašto žmonėmis.

“Tautų likimai istorijos vingiuose” Lietuvoje nuo seniausių laikų iki dabarties aprašyti ir aprašomi knygose, saugojami dokumentuose, apie tai byloja architektūros, kultūros paminklai. Nuo Vytauto Didžiojo laikų, nuo Juodosios jūros iki Baltijos į Lietuvą jau XIV amžiuje kartu su Didžiuoju kunigaikščiu atkeliavo karaimų, totorių šeimos. Iki šiol, išlaikę papročius, tradicijas, išsaugoję kalbą, kultūrą, gyvena šalia mūsų, su mumis.

Apie kultūrų bendrystę, religiją, karaimų būtį ir buitį, santykius su kitomis Lietuvoje gyvenančiomis tautinėmis bendrijomis kalbėjo rašytojas Laimonas Inis. Tyrinėdamas istorinius dokumentus, lankydamasis gyvenamosiose vietovėse, dalyvaudamas susitikimuose, rašytojas kruopščiai rinko medžiagą romanui “Sakmė apie Gervių tiltą” . Ir ne tik šioje jau ne kartą įvairiuose Lietuvos regionuose sutiktoje knygoje ryški jaudinanti tema – “kas mes esame?”, “iš kur atėjome?” …

Kalbėdamas apie tautų likimus, plačiausiai pasakojo apie susitikimus su Trakuose gyvenančiais karaimų metraštininku Romualdu Tinfavičiumi ir poetu Aleksandru Zajančkausku. Šie garbūs karaimų bendruomenės nariai nematomai, nebyliai tiesia tvarius istorinius tiltus, kuriais draugiškai eina, nebodami aštrių istorinių vingių.


Garbūs svečiai į susitikimą atvyko su prasmingomis savo ir laikraščio “Trakų žemė” redakcijos dovanomis – knygomis, žurnalais. Solidų rinkinį padovanojo Kristaus Prisikėlimo parapijai. Romualdas Tinfavičius, įteikdamas dalelę kariamų istorijos, su didžiule pagarba ir dėmesiu kalbėjo apie rašytojo Laimono Inio romaną, apie jaudinančius susitikimus, kurie dar kartą patvirtino šių tautų kelią… O labiausiai svečią sujaudino susitikimas po 50 metų su jaunystės draugu, bendramoksliu Stanislovu Petrausku, kurie tiek daug prisiminė, priminė ir mums apie karaimų gyvenimą Panevėžyje.

R. Tinfavičiaus kalbą papildė Aleksandras Zajančkauskas, perskaitęs romano motyvais sukurtą poemą “Trakuvaitė Kara” ir karaimų kalba padainavęs. Pilnutėlė bazilikos  konferencijų salė ne tik žaliakalniečių, bet ir iš toliau atvykusių klausėsi svečių, rašytojo, Vilmos Urniežiūtės skaitomų ištraukų iš pristatomos knygos.

Kalbėtojų žodžius lydėjo G. Deržavino rusų literatūros klubo “Melodija” atliekamos dainos. Ansamblio vadovė Rima Kazėnienė, pasipuošusi totorių tautiniu kostiumu, atliko nacionalines dainas, o ansamblio parengto koncerto repertuare skambėjo dainos lietuvių, rusų, ukrainiečių, totorių kalbomis. Tikras tautų draugystės vakaras išliks atmintyje ir svečiams, ir renginio organizatoriams.

Simboliškas rudens gėlių puokštes ir dovanas atlikėjams, svečiams įteikdamos dėkojo LUMA prezidentė Dalia Poškienė, LUMA Kauno skyriaus pirmininkė Audronė Jurevičiūtė, viceprezidentė Ada Azaravičienė. Renginio organizatoriai – LUMA ir projekto partneriai G.Deržavino rusų literatūros klubas (pirm. Galim Sitdykov) , bendruomenės centras “Žaliakalnio aušra” (pirm. Regina Markevičienė) tikri, kad susitikimas, ne tik projektas, tai – kultūrų draugystės įrodymas ir tas kelias, tie tiltai ves ateitin…

Dalia Poškienė LUMA prezidentė

Nuotraukos – straipsnio autorės

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021