Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Pagyvenusių žmonių sambūris kalvotoje Žemaitijoje (2017-09-22)

Paskelbta: 2017-09-22


Ankstų ir saulėtą rugsėjo 20-osios rytą būrys senjorų susirinko išvykon į Žemaitiją. Kelionės metu senjorams priminiau svarbiausius įvykius iš Žemaitijos istorijos nuo XIII amž. pradžios, taip pat trumpai papasakojau apie uoliausius ir darbščiausius ne tik Žemaitijoje gimusius žmones, bet palikusius ryškų savo darbų kraitį Žemaitijos žemėje. O jų buvo ne viena dešimtis, kaip Laurynas Ivinskis,Vytautas Mačernis, Jurgis Pabrėža, Kazimieras Šaulys,Steponas Darius, Blažiejus Česnys, Mykolas Sleževičius, Aleksandras Stulginskis, Motiejus Valančius, Viktoras Biržiška, Jurgis Šaulys, Žemaitė, Antanas Mackevičius, Pranciškus Karevičius, Simonas Daukantas, Justinas Staugaitis ir kiti.


Telšiai. Žemaitijos turizmo informacijos centro gidė Rūta Lencevičiūtė mus ir pavedėjo Žemaitijos sostinės gatvėmis, žemaitiškai porindama ir atskleisdama miesto istoriją.

Aplankėme Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnytėlę ant vienos iš Telšių kalvos, o ekskursijos „Meno ženklai Žemaitijos sostinėje“ metu atradome nuostabiausias miesto puošmenas, kaip „Skrynia“, Rotušės šulinys, „Meškos pėda“, Insulos šlaitą sauganti Didžioji Žemaičių siena, skulptūra „Žemaitijos legendos“, paminklas Durbės mūšiui bei kitus. Kokia įstabi panorama nuo kalvos, žvelgiant į Masčio ežerą ir po kojomis plytintį Amfiteatrą...


Mes Šv. Antano Paduviečio katedroje, kurioje susipynę klasicizmo ir vėlyvojo baroko stiliai. Čia mus sutiko kunigas kan. Andriejus Sabaliauskas  ir prikaustė visų dėmesį labai vaizdingu ir išsamiu pasakojimu apie unikalią šios šventovės istoriją. Beje, tai vienintelė Europoje dviejų aukštų bažnyčia.

Antro aukšto centrinis altorius skirtas vienam iš didžiausių pranciškonų šventųjų – šv. Antanui. Jo paveikslas laikomas stebuklingu. Prie jo senjorai uždegė žvakeles, meldėsi. Katedros vyskupų kriptoje, kur ilsisi vyskupo J. Staugaičio, vysk. P. Ramanausko ir Dievo Tarno, kankinio vysk. V. Borisevičiaus palaikai kartu su kunigu Andriejumi sugiedojome „Marija, Marija“.


Kelionė tęsiasi. Prieš mus Vyskupų rūmai. Mus pasitinka Telšių vyskupas ordinaras Kęstutis Kėvalas.

Kai prieš keletą mėnesių išlydėjome vyskupą Kęstutį Kėvalą į Telšius, atsisveikindami pažadėjome aplankyti. Išvyką planavome prieš pora savaičių, be abejo, nenujausdami, kad jau lankysime Telšių vyskupą ordinarą. Dėkojome Dievui už tokią malonę.


Vyskupo Kęstučio  šypsena, žodžiai kiekvienam krenta į širdis, jaučiame – buvome laukiami... Jaudinantis susitikimas... Sveikiname, linkėdami Dievo palaimos visuose vyskupystės darbuose ir sugiedame „Ilgiausių metų“.


Ganytojas kviečia į rūmus, atveria savo kabinetą ir pakviečia į posėdžių salę pabendrauti, pasivaišinti kava. Kartu su mumis ir Telšių vyskupas emeritas Jonas Boruta SJ. Juokaudamas jis sako: „Aš taip pat iš jūsų parapijos, esu pakrikštytas jūsų Mažojoje bažnytėlėje“ ir atneša mums parodyti Krikšto metriką.

Vyskupas ordinaras Kęstutis Kėvalas priminė mums Telšių vyskupijos istoriją, dirbusius vyskupus, papasakojo apie dabartį vyskupijoje, pasidžiaugdamas, kad šiemet daugiau kaip dviem tūkstančiams jaunuolių suteiktas Sutvirtinimo sakramentas: „Nustebau, kai iškilmėse dalyvavo ne tik tėvai, bet ir seneliai, tetos“. „Ar Kauno nepasiilgstate?“- paklausėme. Su nostalgiška šypsena atsako: „Yra Kauno ilgesys...“


Jaudinančios minutės prie Vyskupų rūmų ant Insulos kalvos. Telšių vyskupas ordinaras Kęstutis Kėvalas palaimina kiekvieną senjorą, laimindamas ir tuos sambūriečius, kurie negalėjo atvykti.

Ganytojas širdingai dėkoja, kad apsilankėme, pakviesdamas atvykti, kai bus baigtas Kunigų seminarijos remontas ir įrengta apžvalgos aikštelė, nuo kurios atsivers Telšių grožis.

Buvome labai sujaudinti ypatingai šilto ir jaukaus Telšių vyskupo ordinaro Kęstučio Kėvalo priėmimu. Per Jo žodį, per Jo širdies balsą mes pajautėme įsiliejantį Dievo gerumą. Tai nepamirštama. Tikime, kad vyskupo Kęstučio Kėvalo ganytojiška veikla paliks ryškius pėdsakus Žemaitijos žemėje. Tepadeda Ganytojui Dievas.


Kelionė tęsėsi. Aplankėme Rainių koplytėlę, rūsyje esamą ekspoziciją, primenančią šiurpią tragediją. Miškelyje, žudynių vietoje, pasimeldėme. „Tragedija įvyko birželio 24-ą, - primena datą mus lydėjusi gidė Ajiola Stančienė ,- todėl Telšiai Joninių nešvenčia, o susirenka čia...“


Paskutinis mūsų kelionės tikslas - aplankyti Biržuvėnų dvarą.

Jo istoriją mums atskleidžia gidas Simas Pamedytis.Tai vertingas XVIII – XIX a. stambios medinės dvaro sodybos pavyzdys. Sodyba 2000 m. įtraukta į Lietuvos kultūros vertybių registrą.


Aktyviai senjorai dalyvavo edukacinėje programoje, ieškodami paslėpto lobio. Teko būti greitiems ir akyliems – surasti užduotis dvaro erdvėse ir jas atlikti. Mums pasisekė - lobį radome ir pasidalinome. Kas? Tai paslaptis.

Simas mus pagyrė: „Esu nustebintas jūsų entuziazmu ir nuotaikingu dalyvavimu. Neteko dar čia sutikti tokių keliautojų.“ Dvaro menėje mes turėjome Agapę.

Visi linksmi, kupini žinių, įspūdžių, praturtėję dvasiškai grįžome į Kauną.

                                                            Rima Lipšienė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021