Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Mokymų programos „Gailestingai veik“ paskaitų ciklo tęsinys Kauno m. bendruomenėms (2016-10-26)

Paskelbta: 2016-10-31

Spalio 26 d. mokymų programos „Gailestingai veik“ paskaitų ciklo tęsinį Kauno m. parapijų bendruomenėms atidarė Kauno arkivyskupijos vyskupas augziliaras Kęstutis Kėvalas.

Susitikimą vyskupas pradėjo remdamasis neseniai pasirodžiusia Vokietijos kardinolo Walterio Kaspero (Valteris Kasperas) knyga apie Dievo gailestingumą.


Gailestingumas - tai paskata veikti. Ši tema yra nedovanotinai Bažnyčios apleista, nes mes dažnai kalbame apie Dievo gailestingumą, dažnai apie jį pagalvojame, tačiau nusigąstame - kaip ten bus? Ką aš vargšas darysiu prieš Viešpatį stovėdamas?

Gailestingumo tema mums yra įprasta, tik reikia suvokti, kad Dievo teisingumas yra išpildytas Dievo gailestingumas. Kaip šios dvi sąvokos susietos?

Vyskupas Kęstutis pakvietė į šį klausimą įsijausti ir pasikalbėti.

Dievas gailestingumo ir teisingumo sutapatinimas mus verčia permąstyti apie svarbiausiąją Dievo savybę – gailestingumą. Apie tai W. Kasperas rašo: „Mes suprantame gailestingumą kaip nuolaidžiavimą, nors Gailestingumas gali būti radikali žinia, kuri gelbėja“.

Realiam įsivaizdavimui vyskupas K. Kėvalas papasakojo nesenai matytą filmą „Everestas“, kuris sukurtas remiantis tikrais faktais, įvykusiais 1973 metais.

 


Filmas kalba apie žmonių grupę, kuri planuoja kopti į Everestą. Aptarę kelionės motyvus, kodėl pasiryžo kopti, vienas alpinistas sako: „Žinai ką, įkopiau į šešias viršūnes, noriu įkopti į septintą“, kitas - „Praradau šeimą, darbą, gyvenimas nieko vertas, bent įkopsiu į kalno viršūnę, gal kažko vertas būsiu?“, trečiasis sako: „Noriu save išbandyti ekstremaliomis sąlygomis. Viską bandžiau, daug kur buvau, įkopti į kalną yra kažkas neįtikėtino!“

Ir štai visi, turėdami motyvą, kopdami į kalną, skirtingai išgyvena prisitaikymą prie aplinkos (miega, nemiega, juokiasi, kraujuoja nosis, kosėja). Didžioji dalis, užlipę į kalną, nusifotografuoja ir leidžiasi žemyn.

Vienas, sunkiausiai prisitaikantis prie aplinkos, sako vadovui: „Žinok, tu turi mane vesti į viršūnę!“ Vadovas atsako: „Tu juokauji, mes visi galime žūti, jei kartu nenusileisime žemyn“. Žmogus pradėjo vadovui priekaištauti : „Aš viską praradau gyvenime ir dar į viršūnę neužkopsiu!? Tu nori mane sužlugdyti!? Nori mane pažeminti !?“

Vadovas „pasidavė“ ir visi užkopė iki viršūnės. Besileidžiant žemyn nutiko tai, ko visi tikėjosi ir bijojo - prasidėjo štormas. Žuvo didelė dalis grupės, liko gyvas tik turtuolis, kuris vos pajėgė išsikviesti sraigtasparnį, tačiau nušalo galūnes ir grįžo neįgalus.

Vyskupas uždavė klausimą, kame yra čia gailestingumas? Pasisakius keletui žmonių, buvo priimtas bendras sprendimas: jei vadovas būtų atsisakęs kopti į kalną ir visą komandą nuvedęs žemyn – tai ir būtų gailestingumas visai grupei ir jam pačiam.

Anot vysk. K. Kėvalo netgi Bažnyčioje vyrauja nuomonė, kai kalbama apie Dievo gailestingumą. Jis suprantamas kaip nuolaidžiavimas.

Šis neteisingai suprastas Dievo gailestingumas sumaišomas su Dievo „bestuburiškumu“ ir padaroma žala Dievo gailestingumo sampratai. Tad ir sunku suprasti kaip Dievo teisingumas susietas su Dievo gailestingumu, nes šios sąvokos dirbtinai perskiriamos.

Baigdamas vysk. K. Kėvalas akcentavo: „Mes turime suprasti, kad Gailestingumas nėra „pelenės vietoje“ ir mūsų sąmonėje. Bažnyčioje jis turi būti suvokiamas kaip Dievui būdingas teisingumas ir Jo šventumas“.

Caritas Pagalbos namuose tarnybos informacija 


 

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021