Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Prel. prof. dr. Vytauto Stepono Vaičiūno OFS poezijos knygos „Dievo meilės dovana“ sutiktuvės Kristaus Prisikėlimo parapijoje (2016-10-16)

Paskelbta: 2016-10-18


Tradicinę sekmadienio popietę „Tu ant žalio kalno gyveni“ Kristaus Prisikėlimo bazilikos konferencijų salę pripildė gausus žaliakalniečių ir miesto svečių būrys, atėjusių susitikti su garbiuoju prelatu, prof. Vytautu Steponu Vaičiūnu. Šis susitikimas – ketvirtosios knygos „Dievo meilės dovana“ sutiktuvės.


Ilgametis Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos vicerektorius ir Vytauto Didžiojo universiteto Teologijos fakulteto dekanas, profesorius habil. dr. prelatas Vytautas Steponas Vaičiūnas OFS, lydimas poeto, redaktoriaus Roberto Keturakio mielai sutiko atversti naujosios eilėraščių knygos „Dievo meilės dovana“ puslapius.


Autoriaus eilėraščiai – tari palaiminimas – „tebūna palaiminti tie, kurie savo darbų kilnumu ir Dievybės šviesa palieka viltį kaip siekiamybę...“, - sakoma knygos anotacijoje. Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro šiais metais išleista knyga – dar vienas prelato Vytauto Stepono Vaičiūno pokalbis su savimi, su kultūros stebuklo – poezijos skaitytojais. Autorius į skaitytoją kreipiasi giliomis mintimis apie šiandieninį istorinį virsmų pasaulį, kuriam ne tas pats, kai kamuoja dvasiniai išgyvenimai. Tai jo pastangos priminti mums, kad kiekvieno sieloje budi ne tik tėvų, brolių, seserų jautrus ir dosnus artumas, bet ir Amžinybės Dievo gerumas.

Prelato Vytauto Stepono Vaičiūno eilėraščiai skirti ne eiliniam skaitytojui, paviršutiniškai skaitančiam eilėraščius. Jie verčia stabtelėti, susimąstyti, kalbėti apie dieviškąją ar mūsų kasdienybės tikrovę, apie žmogaus būseną, asmeninius išgyvenimus, pakylėjimus. Nevengdamas netikėtų kūrybinių sprendimų, pakylėja skaitytoją į kasdienišką paprastumą.


Ketvirtoje eilėraščių knygoje randame ir vaikystės pievų prisiminimus, ir „odę Babytei“, ir šventas pastangas priminti arba iš naujo įvardinti etines, moralines, nykstančias kartų žmonijos istorijoje patikrintas egzistencinio žmogiškumo tiesas.

Knygos redaktorius Robertas Keturakis, paskatinęs išleisti jau ketvirtąjį poezijos rinkinį, savo pasisakyme prisiminė, koks gilius ir jautrus autoriaus pasaulis, kurį jaudina ir tėviškės likimas, ir Lietuvos ateitis, ir meilė paprastam žmogui, tvirtai tikėjusiam jo pašaukimu – Babyte. Jautriai suskambo posmai, kuriuos skaitė Robertas Keturakis.


Dar jautriau savo poeziją skaitė Vytautas Steponas Vaičiūnas. Pakylėti, tarsi šventose Mišiose susirinkę klausėsi prelato žodžių. Jie – kaip ir pamoksluose sakomi, paskaitose skaitomi sielovados, savytyros pamokymai, verčia susimąstyti – „kas mes tokie, kur einame, ką paliksime ateities kartoms, jei negebėsime mylėti ir tikėti... Sušildyti eilių – iš sielos gelmių atėjusių žodžių, klausėsi susirinkusieji Vytauto Vaičiūno - nemažą laiko tarpsnį tarnavusio žaliakalniečiams. Jo darbai, jo mokymas turi gilią prasme – visada kalbėtis su žmogumi, pajausti dvasios slapčiausias kerteles ir prakalbinti – prakalbinti tiesos sakymui, prabudinti iš užmaršties lyg ir nereikšmingus, tačiau giluminius posūkius, kurie ne vieną pavedėjo pažinimui, bendrystei. Tokią bendrystę turi ir Robertas Keturakis, ir kiti, atvėrę savo širdžių slėpinius mums.


Tai patvirtino ir skaitomi abiejų poetų žodžiai, ir Reginos Markevičienės – Bendruomenės centro „Žaliakalnio aušra“ pirmininkės skaitomi eilėraščiai bei jaunojo birbynininko Vinco Vosyliaus iš Kačanausko mokyklos „Ryto melodijos“.


Renginio organizatoriai Bendruomenės centras Žaliakalnio aušra, XXVII knygos mėgėjų draugija ir Lietuvos universitetų moterų asociacija palydėjo prelato prof., Vytauto Stepono Vaičiūno knygą skaitytojams, tikėdami, kad ji savo šiltais žodžiais padės ir rudens vakaruose, ir tylią susimąstymo valandą.

Dalia Poškienė LUMA prezidentė LŽS narė

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021