Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Didžiojo penktadienio pamaldos Kristaus Prisikėlimo bazilikoje (2016-03-25)

Paskelbta: 2016-03-25


Kovo 25 d. prieš 18.00 val. Didžiojo penktadienio pamaldas parapijos klebonas mons. V.  Grigaravičius tikintiesiems aiškino Kristaus Kančios pamaldų liturgijos prasmę.


Pamaldos prasidėjo tyloje. Prie altoriaus procesija atėjo patarnautojai, dvylika vyrų parapijiečių, kun. Petras Pich ir klebonas mons. Vytautas Grigaravičius.

Pamaldų pradžioje, atmenant Jėzaus maldą Alyvų sode prieš savo kančios valandą, jo nusižeminimą ir klusnumą iki kryžiaus mirties, monsinjoras priešais altorių kniūbsčiomis meldėsi tylia malda.


Vėliau stovėdami, tikintieji klausėsi Dievo žodžio, ypatingos istorijos – Viešpaties kančios istorijos pagal Joną, kurią perskaitė parapijos klebonas mons. V. Grigaravičius, Nacionalinio Kauno  dramos teatro vadovas, aktorius E. Stancikas ir bazilikos zakristijonas I. Mieliulis.

Žodžio liturgijoje dalyvavo parapijos jaunų šeimų ratelio atstovai.


„Didįjį penktadienį bažnyčias gaubia tyla, negroja vargonai, neskamba varpai. Šiandien niekur pasaulyje nėra aukojamos šv. Mišios, nes Jėzaus auka yra vienintelė, paaukota už pasaulio nuodėmę. Viešpats leidosi kalamas prie kryžiaus už visą pasaulį ir taip savo kančia ir mirtimi pašlovino savo Tėvą. Įvyko tai, apie ką Jis maldavo Tėvą prieš suėmimą: „Tėve, atėjo valanda! Pašlovink savo Sūnų, kad ir Sūnus pašlovintų Tave“ (Jn17, 1).


Šio vakaro liturgija, kuri skirta Viešpaties Kančios minėjimui yra paprasta ir tyli, jos metu išgirdome Viešpaties Kančios istoriją pagal Joną. Ji priminė mums, kad Jėzus yra vienintelis, tikrasis, amžinasis Kunigas, Auka, Altorius ir Aukotojas, kuris būdamas be menkiausios nuodėmės, iš begalinės, nesibaigiančios meilės mums tapo nuodėme, kad savo kančia ir mirtimi išgelbėtų mus ir padovanotų gyvenimą, - sakė klebonas homilijoje.


Tad su dėkingumu žvelgdami į Nukryžiuotąjį, melskimės: „Viešpatie Jėzau Kristau, neleisk mums pamiršti, ką dėl mūsų esi padaręs, kad nuolatos dėkotume Tau. Padėk mums pakilti iš savo kasdieninės rutinos, savo vargų, kančių, kurios nepalyginamai lengvesnės, nei Tavo. Leisk Tavo Kryžiuje matyti šviesią viltį ir prisikėlimo džiaugsmą, - baigė homiliją monsinjoras.


Visuotinėje maldoje Didžiojo penktadienio vakarą melstasi už visą Bažnyčią, už popiežių, vyskupus, kunigus, diakonus, katechumenus, visą Dievo tautą, už visus krikščionis, kitų religijų išpažinėjus, už žydų tautą, kuriai Dievas pirmas prakalbėjo, už visą žmoniją, taip pat už tuos, kurie netiki Kristaus, ir tuos, kurie Dievo visai nepripažįsta. Liturgijos centre Kristaus kančios pamaldose buvo Šventojo Kryžiaus pagarbinimas.

Vėliau Švč. Sakramentas iškilminga procesija buvo nuneštas į Kristaus kapą.


Po pamaldų dalis tikinčiųjų išskubėjo prie Įgulos bažnyčios, kad galėtų dalyvauti Kryžiaus kelio procesijoje, o likusieji dar ilgokai nesiskirstė: visi norėjo pagerbti ir pabučiuoti kryžių, pasimelsti, padėkoti už didžią atpirkimo malonę, už tai, kad Jėzus visada šalia.

Kristaus Prisikėlimo parapijos informacija

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021