Šiam Palaimintajam ir buvo skirta popietė. Klausėmės ištraukų, ką parašė apie šv. Kazimierą popiežiaus legatas Zacharijas Ferreris (1521 m.), Vilniaus katedros kanauninkas (vėliau ir prelatas arkidiakonas) Grigalius Svencickis (1604m.) bei jėzuitas Vilniaus Akademijos rektorius Petras Skarga(1610 m.).

Klausėmės ir mąstėme apie šv. Kazimierą, jo trumpą gyvenimą Žemėje ir apie stebuklus, jo įvykdytus po mirties. Kaip rašė Zacharijas Ferreris:“Iš tiesų buvo gražus iš išorės, bet daug gražesnis šventu pamaldumu, nes jį puošė angeliškas būdas, o karališkos širdies niekados nepalietė niekas, kas bjauru, kas gėdinga, kas nepadoru. Tai visiškai atskleista po jo mirties. Nes visagalis Kūrėjas, norėdamas parodyti, koks didis jo akyse buvo Kazimieras savo iškiliais nuopelnais bei tauriomos dorybėmis, netrukus teikėsi prie jo kapo atskleisti tiek ir tokių nepaprastų ženklų bei stebuklų, ir kasdien vis daugiau jų rodo, kad niekas neturi abejoti, jog jis gėrisi amžinąja laime danguje su Kristumi“.

Stebuklai. Ar jų buvo kiekvieno mūsų gyvenime, ar buvo išklausytos mūsų maldos? Apie tai ir dalinosi sambūrio popietės dalyviai savo išgyvenimais, savo patirtomis Dievo malonėmis.

Popietėje svečiavosi bažnyčios choristės Janina Liaugaudienė ir Irena Martinaitienė. Senjorai kartu su jomis pagiedojo giesmių. Ir buvo labai dėkingi Janinai ir Irenai, kurios atrado laiko kartu pabūti, pabendrauti, pagiedoti.

                                                              Rima Lipšienė