Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Įvykiai

Kauno I dekanato tikybos mokytojų ir katechetų mokslo metų užbaigiamoji konferencija „Dievo Meilė – šeimos tvirtumo pagrindas“ (2014-06-06)

Paskelbta: 2014-06-10

2014 m. birželio 6 d. 16.00 val. Kristaus Prisikėlimo parapijos konferencijų salėje vyko Kauno I dekanato tikybos mokytojų ir katechetų mokslo metų užbaigiamoji konferencija „Dievo Meilė – šeimos tvirtumo pagrindas“. Konferenciją vedė dekanas mons. Vytautas Grigaravičius.


Konferencijoje dalyvavo dekanato parapijų ir rektoratų mokytojai, katechetai, arkivyskupijos Katechetikos centro koordinatorė Inga Rakauskienė, dekanato katechetikos centro vadovė Nijolė Kulėšienė. Konferencijos tikslas: remiantis Kauno arkivyskupijos Katechetikos centro Šeimos metų „Kad jūsų džiaugsmui nieko netrūktų“ (Jn 15,11) šventimo gairėmis, atkreipti dėmesį į šeimą, kuri yra tikėjimo židinio kurstytoja, dalintis patirtimi kaip mokyklose skatinamas jaunimas giliau suvokti pašaukimą šeimai ir jos svarbą jauno žmogaus formavime.

Pirmojoje konferencijos dalyje mons. Vytautas Grigaravičius apžvelgė prieškarinės Lietuvos laikotarpį, kuomet Bažnyčia Lietuvoje turėjo palyginti geras sąlygas: „Lietuvoje gyvavo nuo seno įsigalėjusios religinės tradicijos, ją rėmė įvairios katalikiškos organizacijos, palaikė šeimos, mokyklos, spauda, įvairios komunikacijos priemonės, net valstybės valdžia palaikė religiją ir rėmė Bažnyčią. Tikėjimo klausimai beveik nekėlė jokių problemų šeimose. Atėjus sovietams, visi tie veiksmai, kurie anksčiau gaivino ir stiprino tikėjimą, buvo nukreipti prieš jį. Nepaisant bandymų sudaryti tikėjimui nepakantumo nuotaiką, lietuvių širdyse neužgeso meilė Dievui, Jo sūnui ir Motinai Marijai. Tad nenuostabu, kad atgavus nepriklausomybę, pasijautė didelis dvasinis atgimimas. Tačiau pasaulį užvaldžiusi sekuliarizacija neaplenkė ir Lietuvos Po laisvės priedanga žmogui peršamos jo prigimčiai svetimos idėjos, ypač iškreipiamas požiūris į šeimą, į žmonių tarpusavio santykius, jau nekalbant apie požiūrį į Dievą. Žmogui peršama mintis apie laisvą apsisprendimą gyventi susidėjus, apie laisvą pasirinkimą gyventi poroje su tos pačios lyties asmeniu. Bažnyčios kategoriškas pasisakymas prieš bet kokias negatyvias apraiškas, žeminančias žmogaus prigimties paskirtį, iššaukia išpuolius prieš ją, tam nesidrovima imtis šmeižto, melo ir įvairiausių prasimanymų.“ (išsamiai žr.) Tik vieningoje, darnioje, vienas kitą pasiaukojančiai mylinčioje šeimoje, galima kurti ne tik savo vaikų saugų gyvenimą, bet padėti ir kitiems kurti gėrį. Šiais Šeimos metais jūsų, mokytojų, svarbiausias uždavinys turėjo būti per vaiko širdį pakviesti kiekvieną šeimą atsiversti į Jėzų Kristų, Pasaulio Gelbėtoją, tai kvietimas augti tikėjime. Kristus čia ir dabar, ir bus per amžius. Jis trokšta asmeniškai susitikti su kiekvienu ir kiekvienam dovanoti savo meilę. Pamąstykime ar sugebėjome patys atsakyti į Kristaus meilę tuo pačiu, ir ar sugebėjome šį jausmą sužadinti mokinių širdyje? - kalbėjo dekanas.

Po pirmosios dalies konferencijos dalyviai buvo pakviesti diskusijoms prie arbatos puodelio. Sekančioje konferencijos dalyje vyko parapijų ir rektoratų metodinių centrų vadovų ir rektoratų atstovų pasidalinimas, kaip buvo vedamos Šeimos savaitės Kauno miesto mokyklose ir gimnazijose.

Pristatydami įvairius renginius, susitikimus ir diskusijas su mokiniais, jų tėveliais, kviestiniais lektoriais iš šeimos centrų, Katalikų Teologijos fakulteto, integruotas pamokas su socialiniais mokyklų darbuotojais, psichologais, vykusio piešinių konkurso „Mano svajonių šeima“ I-ąjį ir II – ąjį turus, vykusius mokyklose ir parapijose, išvykas su mokiniais į tėvelių darbovietes, šeimos centrus, vaikų dienos centrus, rekolekcijas su šeimomis, mokytojai kėlė pagrindinius klausimus – kas yra pašaukimas šeimai, kokias šeimos tradicijas verta puoselėti mūsų laikais, ar pakanka žmonėms gyventi kartu, kad jie būtų šeima, kodėl vaikai svarbūs šeimai, kas labiausiai nukenčia dėl skyrybų, ar didžiausia Dievo dovana meilė randa atgarsį šiandieninėje šeimoje ir kt. Mokytojai savo ir mokinių darbus pateikė rodydami skaidres, foto nuotraukas, ir žodiniu pristatymu.

Baigiantis konferencijai, arkivyskupijos Katechetikos centro koordinatorė Inga Rakauskienė informavo apie būsimus renginius Kaune ir pakvietė mokytojus ir katechetus ir toliau dėti visas pastangas, kad krikščioniška šeima išliktų mūsų vaikų ir jaunimo gyvenimo pamatu. Dekanato metodinio centro vadovė Nijolė Kulėšienė padėkojo mokytojams už prasmingai ir išradingai pravestas Šeimų savaites, nuoširdų darbą diegiant mūsų jaunimui krikščioniškas vertybes ir palinkėjo vasaros metu, atostogaujant pasidžiaugti savo šeimomis, vaikais, kartu pakeliauti ne tik po svečias šalis, bet aplankyti ir savo šalies šventoves, melstis ir priimti pasisvečiuoti tuos vaikelius, kurie nepatyrė tėvelių meilės ir šilumos.

Po to konferencijos dalyviai dalyvavo šv. Mišiose, kurios buvo skirtos mokslo metų užbaigimui. Mišių pabaigoje dekanas mons. Vytautas Grigaravičius palaimino mokytojus sakydamas: „Užbaigdami šiuos mokslo metus, pamąstykite, kaip pradėsite ateinančius, kokiu būdu pasibelsite į vaiko širdį kad Jis gyvai priimtų Dievo žodį, įtikėtų ir savo patirtimi pasidalintų šeimoje. Galbūt reikia paieškoti naujų formų bendravimui ne tik su ugdytiniais, bet ir su jų šeimomis. Atsiminkite, kad ir jūs didele dalimi esate atsakingi už mažąją Bažnyčią – krikščionišką šeimą. Linkiu gražių kartu prasmingų atostogų, kad dvasiškai sustiprėję pasitiktume naujuosius mokslo metus.“ 

Šeimų savaičių  mokyklose foto albumas:

/>

 

                                               Kauno I dekanato Katechetikos metodinio centro informacija

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2021