Jūsų Eminencija, Ekscelencijos arkivyskupe ir vyskupai, Ekscelencija Prezidente, Kauno miesto mere, gerbiamieji Seimo, Vyriausybės ir Kauno miesto savivaldybės atstovai.
Prakilnybės prelatai, monsinjorai ir kanauninkai, brangūs kunigai ir diakonai, mielieji parapijiečiai, svečiai ir visi, kurie atėjote čia į atstatytą, naujam gyvenimui prikeltą šventovę.
Atimkite iš žmogaus tikėjimą, viltį, meilę Dievui ir artimajam, gimtąją kalbą ir Tėvynę ir jis taps mankurtu, aklai vykdančiu įsakymus. Tokiais mankurtais mūsų tautos žmones norėjo paversti šimtmečiais trukęs caro režimas, Stalino represijos ir penkiasdešimt metų trukusi sovietų okupacijos savivalė.
Ši bažnyčia yra kaip Dievo malonės ir gailestingumo stebuklas mūsų Tautai.
Leiskite kartu su jumis pasidžiaugti šiuo stebuklu, kuris atrodė niekada neįvyks.
Kartu dėkokime Dievui, geradariams ir visiems, kurie prisidėjo prie šios šventovės atstatymo.
Nors trumpai prisiminkime ilgą, 75 metus trukusį sunkų, vingiuotą ir duobėtą statybos bei atstatymo kelią.
Pirmiausia prisiminkime kanauninką Feliksą Kapočių, kuriam 1929 m. buvo pavesta įgyvendinti didingą Lietuvių tautos sumanymą – pastatyti Kaune didelę, gražią bažnyčią, kaip padėką Dievui už atgautą Lietuvos Laisvę ir Nepriklausomybę.
Istorijos puslapiai byloja, kad šiai idėjai įgyvendinti kanauninkas F. Kapočius paaukojo visą savo sumanumą ir energiją, pasiekdamas net JAV lietuvius. Renkant aukas jam talkino kun. Simonas Morkūnas.
Bažnyčia buvo pastatyta, tačiau 1944 m. užėjus sovietams, ji konfiskuota ir 1952 m. paties Stalino įsakymu uždaryta, vėliau paversta radijo gamykla.
1988 m. prasidėjus tautiniam Atgimimui, Lietuvos inteligentija ėmė reikalauti, kad bažnyčia būtų grąžinta tikintiesiems.
Tuometinė valdžia įpareigojo gamyklos „Banga“ vadovybę nuo 1989 m. iki 1993 m. grąžinti pastatą Atstatymo komitetui tokios būklės, kokios jis buvo perimant gamyklos reikmėms.
Tačiau gamyklai bankrutavus šios sąlygos nebuvo įvykdytos, todėl ne pagal paskirtį naudotas bažnyčios statinys Atstatymo komitetui buvo perduotas labai blogos būklės.
Dėl lėšų stygiaus 1993–1997 m. buvo vykdomi tik būtiniausi darbai, kuriais norėta apsaugoti pastatą nuo irimo.
Ir tik nuo 1997 m. gavus dalinę vyriausybės finansinę paramą, atstatymo darbai pagyvėjo, bet ne ilgam. Nuo 2002 m. aktyviai pradėta ieškoti lėšų Lietuvoje bei užsienyje. Dosniųjų tikinčiųjų aukos, nemaža Kauno miesto savivaldybės 4 mln. litų parama (už ką nuoširdžiai dėkojame Kauno mesto merui Arvydui Garbaravičiui ir Tarybos nariams) pagaliau leido užbaigti būtiniausius vidaus darbus, ir štai šiandien švenčiame šviesos pergalę prieš tamsą, teisingumo triumfą.
Atstatymo darbais rūpinosi Kauno arkivyskupijos ordinaro paskirti klebonai – kun. Gintautas Kabašinskas, tuometinis klebonas, o dabar Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kun. Viktoras Brusokas. Nuo 2002 m. balandžio mėnesio Dievo valia baigiamieji darbai atiteko man.
Prie šio iškilaus darbo prisidėjo Atstatymo taryba: arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius, architektas Algimantas Sprindys, konstruktorius Juozas Didžbalis, buhalterė Milda Steponavičienė, komiteto nariai: profesoriai Alfredas Smailys ir Vytautas Nezgada, Aloyzas Palskys, Antanas Urbonas, a.a. Jonas Šidiškis ir daugelis kitų. Darbus vykdė AB ,,YIT Kausta“.
Dėl laiko stokos nėra galimybės išvardinti visų, kurie nuoširdžiu darbu, didesne arba mažesne auka prisilietė prie Lietuvos laisvės ir nepriklausomybės simbolio atstatymo. Visi šie žmonės įeis į Lietuvos istoriją, tačiau didžiausią turtą jie susikrovė Dievo karalystėje.
Jūsų Eminencija ir Ekscelencija Arkivyskupe Metropolite, gerbiami vyskupai, maloniai prašau konsekruoti šiuos Dievo namus, paaukoti šv. Mišių auką už gyvus ir mirusius geradarius, už mūsų brangią Tėvynę Lietuvą ir jos žmonių ateitį.