Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Parapijos istorija

Kun. Petras Vaitiekūnas

XX a. pradžioje tuometiniame Kauno priemiestyje Žaliakalnyje nuolat gausėjo gyventojų, bet nebuvo katalikų bažnyčios. 1917 m. įrengta Žaliojo kalno oratorija veikiai nebesutalpino tikinčiųjų. Ypač sparčiai gyventojų gausėjo Kaunui tapus laikinąja sostine. 1920 m. Žaliakalnio katalikai susibūrė į komitetą, siekdami įkurti parapiją. 1922 m. Žemaičių vyskupas Pranciškus Karevičius paskyrė kun. Petrą Vaitiekūną įsteigti Žaliajame kalne naują bažnyčią. Tuo pat metu buvo viešai iškeltas ir iškilių visuomenės žmonių palaikomas sumanymas Žaliajame kalne pastatydinti gražią bažnyčią kaip Lietuvos nepriklausomybės paminklą. Pirmas bažnyčios komiteto posėdis įvyko 1923 m. Tais metais Žemaičių vyskupijos kurija leido vesti krikšto, mirties ir jungtuvių knygas, tik laikinai atidėjo parapijos steigimą. Pirma Žaliakalnyje steigiamos parapijos bažnytėlė, įrengta mediniame sandėlyje, buvo pašventinta 1923 m. rugsėjo 23 d. Bažnyčiai suteiktas Viešpaties Mūsų Jėzaus Kristaus Prisikėlimo titulas. Pašventinta bažnyčia dar nebuvo parapinė, nors joje vestos krikšto ir mirusiųjų registracijos knygos. 1925 m. prie šios bažnyčios jau veikė Maldos apaštalavimo sąjunga, „Gyvojo rožančiaus“ draugija, katalikų jaunimo sąjungos „Pavasaris“ Žaliojo kalno kuopa, turėjusi savo skaityklą-knygyną.

1926 m. išrinktas naujas bažnyčios komitetas svarstė naujos mūrinės bažnyčios statybos galimybę: sekmadieniais į Mišias susirinkę žmonės netilpdavo į vidų, daugeliui tekdavo stovėti šventoriuje. 1927 m. Prisikėlimo bažnyčios rektoriumi buvo paskirtas kun. Feliksas Kapočius. Jis aktyviai rūpinosi Prisikėlimo parapijos įkūrimu, didesnės laikinos bažnyčios ir Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios statyba. 1928 m. buvo nustatytos Kristaus prisikėlimo parapijos ribos. Tų pačių metų pabaigoje pastatyta ir pašventinta antroji laikinoji Žaliakalnio V. M. J. K. Prisikėlimo bažnyčia. Po 1933 m. rekonstrukcijos ji atrodė panašiai kaip dabartinė mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia.

1931 m. parapiją vizitavo Kauno arkivyskupas Juozapas Skvireckas. Klebonas F. Kapočius savo tuometinėje ataskaitoje pabrėžė, kad Žaliakalnio parapijiečiai uoliai lankė bažnyčią ir dosniai jai aukojo. Sielovados pobūdį lėmė spartus šio miesto rajono augimas – čia planuota formuoti miesto centrą. Darbą sunkino išplitęs vargas ir skurdas. Dauguma jo gyventojų buvo naujakuriai, pakraščiuose telkėsi varguomenės kvartalai.


Dalijama labdara parapijos vargšams

Senelių prieglaudos pastatas

Prisikėlimo parapijos klebono ataskaitoje minima, kad parapijoje veikė Maldos apaštalavimo, Švč. Sakramento brolija, Šv. Vincento Pauliečio draugijos Prisikėlimo skyrius, Blaivybės, Lietuvių katalikių moterų, Angelo Sargo (angelaičių) draugijos. Parapijoje taip pat veikė skaitykla-biblioteka. Brolijų ir draugijų susirinkimai vyko buvusios koplyčios vietoje įrengtoje parapijos salėje. Žaliakalnio Vincento Pauliečio draugijos skyrius išlaikė senelių prieglaudą ir tris vaikų darželius. Šios draugijos skyriaus metinis balansas viršijo parapijos metinį balansą – pavyzdžiui, 1936 m. per įvairias labdaros rinkliavas buvo surinkta 60 tūkst. Lt. Socialinėje srityje aktyviai darbavosi parapijos vikarai kun. J. Želvys ir kun. S. Morkūnas.


Parapijos vaikai - gėlių barstytojos ir patarnautojai su kunigais

Vincento Pauliečio draugijos susibūrimas

Tuo metu Prisikėlimo parapija buvo didžiausia Lietuvoje – joje gyveno 30 tūkst. parapijiečių. Todėl Žaliakalnyje įsteigta dar viena parapija, o 1936 m. pradėta statyti nauja Šv. Antano bažnyčia.

1934 m. vykusio pirmojo tautinio Eucharistinio kongreso metu buvo pašventinti Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios pamatai. Arkivyskupas Juozapas Skvireckas ta proga pabrėžė, kad Prisikėlimo bažnyčios statyba pranoksta vienos parapijos užmojį.


Statybos pradžia

Arkivyskupas J. Skvireckas kertinio akmens pašventimimo apeigose

1936 m. per arkivyskupo J. Skvirecko vizitaciją klebonas F. Kapočius užsiminė apie Lietuvos mastu rekordines aukas – daugiausia aukota Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios statybai. Šventadieniais vykdavo penkerios pamaldos, bet tikintieji netilpdavo į bažnyčią. Per metus būdavo išdalijama per 120 tūkst. šv. Komunijų.


1940 m. išorės darbai buvo beveik baigti.

1940 m. parapijai priklausė apie 18,5 tūkst. gyventojų. Prasidėjus bolševikų invazijai Prisikėlimo bažnyčios išorės statybos darbai buvo beveik baigti. Nei vokiečių okupacijos metais, nei sovietų valdžios laikotarpiu statybos darbai nevykdyti. Senelių namai Aukštaičių g. buvo nacionalizuoti. Pagal sovietinius įstatymus Prisikėlimo parapija, panašiai kaip ir kitos, privalėjo įregistruoti dvidešimties žmonių komitetą. 1948–1949 m. sovietų valdžia intensyviai uždarinėjo veikiančias bažnyčias, nacionalizavo bažnytinius pastatus, varė ateistinę propagandą. 1952 m. sovietų valdžia pradėjo didžiosios Prisikėlimo bažnyčios rekonstrukciją, pastate įkurdinta radijo gamykla. Tikintiesiems paliktoje mažojoje Prisikėlimo bažnyčioje vykdyti pastato priežiūros bei remonto darbai.

1958 m. parapijos vizitacijų knygoje užsiminta, kad bažnyčia buvo ankšta gausiai ją lankiusiems parapijiečiams: šventadieniais vykdavo penkerios Mišios. Nepaisant sovietų valdžios vykdytų trėmimų ir visokeriopų bažnytinio gyvenimo varžymų, nepriklausomos Lietuvos laikais veikusių draugijų bei vienuolijų įdirbis liko gyvas, ypač Žaliakalnio žmonių atmintyje bei širdyse. Septintajame dešimtmetyje suaktyvėjo pogrindinė kunigų bei pasauliečių veikla priešinantis Bažnyčios persekiojimui. 1977 m. pas Prisikėlimo parapijos vikarą kun. J. Indriūną susirinkęs būrelis žmonių nutarė leisti religinį leidinį „Rūpintojėlis“.

1988 m. prasidėjusį Bažnyčios laisvėjimą įtvirtino 1990 m. paskelbtas Katalikų Bažnyčios restitucijos aktas. 1988 m. pasidėjo ir Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios susigrąžinimo akcija, įgijusi nacionalinį mastą. 1988 m. Prisikėlimo parapijoje susibūrė Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo iniciatyvinė grupė, 1989 m. įteisinta atstatymo taryba ir vykdomasis komitetas, vadovaujamas kun. G. Kabašinsko. 1990 m. bažnyčia grąžinta tikintiesiems. 1992 m. ant šventovės bokšto atstatytas kryžius. Sunkiausias atstatymo laikotarpis buvo 1993 m., bankrutavus radijo gamyklai, žadėjusiai finansuoti atstatymo darbus. Tuometinis parapijos klebonas (dabar Šiaulių vyskupas) E. Bartulis, vadovavęs šventovės atstatymo komitetui iki 1995 m., uoliai tęsė pastoracinę tarnystę parapijoje, tuo pat metu telkė plačiosios visuomenės paramą, už surinktas lėšas buvo vykdomi būtiniausi šventovės išsaugojimo ir atstatymo darbai.


Atsatymo darbai prasidėjo

Atsatymo darbai prasidėjo

1997 m. gegužės mėnesį atstatomoje šventovėje dar neišardžius aukštų perdengimų pradėtos gegužinės pamaldos. Šių pamaldų iniciatoriai – klebonas V. Brusokas ir parapijos jaunimas. 1997 m. lapkričio 9 d. Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje pirmąkart švęstose Mišiose dalyvavo tūkstančiai žmonių iš visos Lietuvos. Giedojo suburtas mišrus šios šventovės choras.

Didžiojo 2000 m. krikščionybės jubiliejaus metais II Lietuvos Eucharistinio kongreso proga dar pastoliais apstatytoje Paminklinėje Prisikėlimo bažnyčioje švęstos Mišios, vyko Jaunimo dienos renginiai.


Baigiama tvarkyti bažnyčios išorė

Kristaus Prisikėlimo bažnyčios altoriaus konsekracija

2002 m. Prisikėlimo parapijos klebonu buvo paskirtas kun. Vytautas Grigaravičius. Nuo liepos mėnesio atstatomoje šventovėje kiekvieną sekmadienį aukotos Mišios. 2003 m. buvo pasirašyta Kauno arkivyskupijos ir Kauno miesto tarybos sutartis dėl greitesnio Paminklinės Prisikėlimo bažnyčios atstatymo. Pati Paminklinė Prisikėlimo bažnyčia iškilmingai konsekruota 2004 m. gruodžio 26 d.

Parapijos tikinčiųjų reikmėms liko tarnauti ir mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnyčia. 2006 m. jos pastatas buvo iš esmės atnaujintas.

2008 m. mažoji Kristaus Prisikėlimo bažnytėlė pasipuošė naujais bažnytiniais suolais su klauptais, o 2010 m. iš pagrindų sutvarkytas mažosios Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventorius.

Nuo 2005 m. Kristaus Prisikėlimo parapijoje atnaujinti Švč. Jėzaus Širdies ir Švč. M. Marijos Vardo atlaidai. Tais pačiais metais atnaujinta parapijos pastoracinė taryba.

Parapijoje toliau aktyviai plėtojama įvairiopa pastoracinė veikla. Apie parapijos gyvenimą nuolat informuoja kas mėnesį leidžiamas laikraštis „Prisikėlimas“.

2009 m. gruodžio 26 d. pašventinti nauji parapijos namai

2012 m. rugsėjo 23 d. Atnaujinti parapijos namai (Aukštaičių g. 6)

2013 05 31 – 2014 09 03 Projekto „Paminklinės Kristaus Prisikėlimo bažnyčios aplinkos tvarkymas“ įgyvendinimas.

2014 m. gruodžio 26 d. Kristaus Prisikėlimo bažnyčios kertinio akmens pašventinimo 80-čio jubiliejaus ir paminklinės Prisikėlimo bažnyčios konsekracijos 10-čio paminėjimas (1934-2004-2014 m.)

2015 m. balandžio 6 d.Pamaldos Kristaus Prisikėlimo šventovėje iškilmingai paskelbiant apie popiežiaus Pranciškaus jai suteiktą mažosios bazilikos titulą

Jubiliejinių Gailestingumo metų šventimas Kauno Mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bazilikoje ir parapijoje (2015-12-08 - 2016-11-20)

KRISTAUS PRISIKĖLIMO BAZILIKOS IR MAŽOSIOS PRISIKĖLIMO BAŽNYČIOS ŠVENTORIUOSE ESANČIOS KAPAVIETĖS IR KOLUMBARIUMAS

2006 m. iš Čikagos į kolumbariumą perkelti kan. Felikso Kapočiaus palaikai.

2008 m. Kristaus Prisikėlimo bazilikos šventoriuje palaidotas ilgametis Vatikano radijo lietuviškų laidų redaktorius, labdaros ir paramos projekto „Vaiko tėviškės namai“ įkūrėjas, jubiliatas Vytautas Kazlauskas.

2010 metais lapkričio 2 d. mažosios Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje palaidotas vyskupas, emeritas, titulinis Amajos vyskupas, bažn. t. dr. Romualdas Krikščiūnas.

2011 metais birželio 10 d. Kristaus Prisikėlimo bazilikos kolumbariume palaidotas 2011 m. gegužės 7 d. JAV po sunkios ligos miręs Kauno arkivyskupijos kun. dr. Arvydas Petras Žygas.

2012 metais gegužės 20 d. Kristaus Prisikėlimo bazilikos šventoriuje perlaidotas Lietuvos literatūrologas, pedagogas, žurnalistas ir publicistas, antinacistinės ir antisovietinės rezistencijos dalyvis, kultūros ir visuomenės veikėjas Juozas Brazaitis (Ambrazevičius)

2013 metais spalio 1 d. Kristaus Prisikėlimo bazilikos kolumbariume palaidotas 2013 m. liepos 19 d. Čikagoje miręs kun. prof. dr.Kęstutis Antanas Trimakas

2014 metais kovo 31 d. mažosios Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje palaidotas kun. alt. jubil.Vaclovas Aleksandravičius

tolyn
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015