Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Šventadienio mintys

III Gavėnios sekmadienis, B (Jn 2, 13- 25) (2009-03-15)

Klebono mons. Vytauto Grigaravičiaus  katechetinė homilija

 

Šiandien pasiekėm Gavėnios pusiaukelę ir Šv. Rašto liturgija primena mums dešimt Dievo įsakymų, kuriuos Jis paskelbė Mozei ant Sinajaus kalno. Nusižengimas bent vienam jų neišvengiamai veda į nuodėmę.

Evangelijoje išgirdome vieną svarbų, pamokantį teiginį: „Jam (Jėzui) nereikėdavo, kad kas paliudytų apie žmogų. Jis pats žinojo, kas yra žmogaus viduje“ (Jn 2, 25). Tai turim ypač įsidėmėti, mąstant apie nuodėmę. Mes galim ją nuslėpti nuo žmonių akių, tačiau nuo Dievo neįmanoma. Todėl turim stengtis pažinti save, atpažinti tūnantį mumyse blogį ir išpažinti jį.


Šios dienos katechezė tęsia pradėtą pokalbį apie septynias didžiąsias ydas. Pereitą sekmadienį aptarėme puikybės, pavydo ir įniršio ydas. Šį sekmadienį aptarsime likusias keturias: gobšumą, gašlumą, rajumą ir tingumą.

Pradžios knygoje pasakyta, jog „visa, ką Dievas sukūrė buvo gera“ ( Pr 1,10). Dievas pavedė žmogui valdyti materiją: „Pripildykite žemę ir valdykite ją“ (Pr 1,28). Štai kokia yra Dievo valia, kad žmogus viešpatautų žemėje, naudotųsi Dievo sukurtomis gėrybėmis. Materialinės gėrybės suteikia žmogui tam tikrą laimę, nes tenkina jo ir jo artimųjų poreikius. Tad kodėl žemiškųjų gėrybių troškimas gali išsigimti į nuodėmę – gobšumą? Kodėl apaštalas Paulius sako, kad visokio blogio šaltinis yra gobšumas pinigams?
Atsakymas glūdi tame, kad materialūs daiktai nėra vieno kurio nuosavybė, bet yra bendri. Visa, ką turime, pirmiausia priklauso Dievui, o paskui – visiems stokojantiems.
Todėl naudojantis nuosavybe, pirmiausia būtinas saikingumas, taip pat teisingumas ir solidarumas. Nepaisymas šių trijų dalykų, naudojantis materialinėmis gėrybėmis, priveda prie godumo.
Dėl godumo pažeidžiamas pirmasis Dievo įsakymas: „Neturėk kitų dievų, tik mane vieną“ Godumui pasidavęs žmogus savo pamėgtas gėrybes vertina labiau už Dievą ir dėl jų aukoja viską: laiką, jėgas, kartais net šeimą. Tai ypač pastebim šiandien, kai dėl geresnio uždarbio paliekama šeima, net vieni vaikai ir vykstama į užsienį uždarbiauti. Turtiniais sumetimais net įvykdoma žmogžudystė.

Kita yda – gašlumas, neskaistumo nuodėmė. Tai neištikimybė santuokai, pagarbos kūno šventumui stoka, ikisantuokinės skaistybės nesaugojimas. Blogiausia tai, kad šios nuodėmės šiais laikais nelaikomos blogiu, o meilės, laisvės ir tolerancijos ženklu. Filmuose, laikraščiuose, žurnaluose, knygose, interneto puslapiuose nevengiama pornografijos. Pateisinami homoseksualiniai ryšiai, skyrybos, bandomosios santuokos laikomos normaliais reiškiniais. Be minėtų ydų, gašlumas iššaukia tokias nuodėmes kaip svetimavimą, kraujomaišą, išniekinimą, prostituciją ir kitas sunkias nuodėmes. Šiais laikais kaip niekad per šias nuodėmes plinta pasaulyje pavojingos, mirtį nešančios ligos.
Asmuo, pasidavęs gašlumui, vengia atgailos, jį apima baimė, jis pradeda vengti bažnyčios, nebeina į šv. Mišias. Taip nutolsta nuo Dievo, praranda tikėjimą ir vis giliau klimpsta į nuodėmių liūną.


Rajumas, remiantis šv. Tomu Akviniečiu, yra nesaikingas valgymas ir gėrimas, pasireiškiantis keletu būdų. Vienas iš jų – kai norima daugiau, nei būtina. Dievas duoda tiek, kiek būtina, deja mums dažniausiai norisi daugiau. Prisiminkite, kaip dažnai valgote ir geriate tiesiog iš įpročio, kartais nejausdami alkio. Rengiant pobūvius, stalai taip gausiai nukraunami, kad vietoje pabendravimo, pasibuvimo kartu, visas dėmesys sutelkiamas valgymui ir gėrimui. O vėliau dūsaujama ir dejuojama: „Ach, kaip prisikimšau! Ir kodėl taip besaikiai valgiau ir gėriau?“

Kitas apsirijimo būdas yra valgymas ir gėrimas netinkamu metu, kai dar ne metas valgyti arba žmogus dar neišalkęs ar neištroškęs.
Apsirijimas yra Dievo Dovanų žalojimas. Maistas skirtas gyvybei bei sveikatai palaikyti, o apsirijimas šį tikslą iškreipia.
Luko Evangelijoje aprašomas palyginimas apie vargšą Lozorių ir turtuolį. Turtuolis „kasdien ištaigingai puotaudavo“ (Lk 16, 19). „O prie jo rūmų vartų gulėjo votimis aptekęs elgeta, vardu Lozorius. Jis troško numarinti alkį bent trupiniais nuo turtuolio stalo“ (Lk 16, 20-21). Kai abu mirė, Lozorius „buvo angelų nuneštas į Abraomo prieglobstį“ (Lk 16, 22), o turtuolis atsidūrė „pragaro kančiose“ (Lk 16, 23).
Šis epizodas parodo, kad apsirijimas reiškia ne tik persivalgymą ar nesaikingą gėrimą, bet ir nenorą dalintis. Būtent dėl to turtuolis taip stipriai nukentėjo.
Nesaikingai valgant ir geriant atsiranda skaudi piktnaudžiavimo alkoholiu problema, vedanti į alkoholizmo nuodėmę. Čia verta prisiminti ir kitą ydą – narkomaniją. Abi šios ydos griauna žmonių sveikatą ir gyvenimą.

Pagaliau yda – tingumas. Šv. Tomas Akvinietis sako, jog tingumas tai proto nerangumas, dėl kurio žmogus apsileidžia.
Yra išskiriami keturi pagrindiniai tingėjimo tipai: intelekto, valios, kūno ir dvasios. Intelekto tingumas pasireiškia nerangiomis mintimis ir mąstymu, nekūrybiškumu, tuščiomis neatitinkančiomis tikrovės fantazijomis ir svajonėmis. Valios tingumas jaučiamas iš asmens neapsisprendimo, dykinėjimo, reikalų atidėliojimo, pažadų netesėjimo ar ryžto stokos. Valios tingumas pasireiškia murmėjimu ir nepasitenkinimu. Kadangi „viskas vyksta ne taip, kaip aš noriu, tai verčiau nieko nedarysiu“, - ramina save bevaliai. Kūno tingumas pastebimas iš per didelio atsipalaidavimo ir apsileidimo: žmogus miega ilgiau nei reikia, retai prausiasi, viską daro be galo lėtai. Tai ryškiai pastebimas tingėjimas. Tačiau daug pavojingesnis, tingėjimas dangstomas po užimtumo ir nuolatinio bėgimo kauke. Žmogus gali būti užsiėmęs daugeliu smulkių, nereikšmingų pastangų, nereikalaujančių dalykų, tačiau svarbiausi ir pagrindiniai dalykai yra pamiršti bei apleisti. Ypač pavojingas dvasios tingėjimas . Žmogus gali būti aktyvus, daug darantis gerų darbų, tačiau per tai apleidęs dvasinį gyvenimą. Jis nebeturi kada melstis, ugdyti savo vidinį gyvenimą.

Pasidavęs dvasiniam tingėjimui žmogus neišvengia ir visų kitų nuodėmių. Pradėjęs vengti dvasingumo, apleidęs maldą ir praradęs Dievo artumo jausmą, asmuo atveria kelius pasaulio malonėms, kurie neišvengiamai veda į nuodėmes.
Kas padeda kovoti su šiomis nuodėmėmis? Be abejo, pirmiausia Šventosios Dvasios dovanos. Viešpaties baimės dovana sustiprina žmogų, padeda atpažinti nuodėmę ir iš mūsų gyvenimo išrauna visus geismo įpročius.
Supratimo dovana yra ypatinga Šventosios Dvasios dovana, galinti išrauti godumo nuodėmę. Supratimas padeda suvokti, kokią žalą mums ir mūsų santykiui su Dievu daro prisirišimai prie pinigų, daiktų, žemiškų turtų.
Tvirtumo dovana mums padeda numarinti savo norus ir troškimus. Ši dovana padės priimti teisingą alkio ir troškulio numalšinimo būdą. Pažinimas yra pagrindinė Šventosios Dvasios dovana padedanti nugalėti tingėjimo ydą. Ši dovana padeda pamatyti, kad besaikis užimtumas ir abejingumas yra pavojingi mūsų ryšiai su Dievu.
Taigi, mes nuolat turim per maldą kreiptis į Šventąją Dvasią, kad ji padėtų išsaugoti nepriraišią širdį prie žemiškų gėrybių, prie savo pažiūrų, savo samprotavimų ir t.t.

Prašykime Šventosios Dvasios , kad atskleistų Dievo valią, kurios veikiami galėtume nusigręžti nuo šio pasaulio pagundų.Kadangi Dievo valia pasireiškia per Jo žodį, todėl Bažnyčia ir kviečia kasdien skaityti Šv. Raštą. ir ne tik skaityti, bet apmąstyti, ką Dievas nori konkrečiai tau pasakyti.
Daugelis skundžiasi, kad darbų ir pareigų gausa, šeimos problemos ir kasdieniai rūpesčiai nuo ryto iki vakaro taip išsemia dvasines ir fizines jėgas, kad nelieka nei laiko, nei sveikatos susitelkti maldoje, kažką paskaityti.

Mielieji, atsiminkime tai, kad ne vien žodžiai, vien išmoktos formulės yra malda. Malda yra kiekviena žmogaus pastanga širdį ir mintis pakelti į Dievą, kiekviena pastanga atnaujinti ryšį su Dievu. Malda yra gyventi su Dievu, gyventi Dievo akivaizdoje, nešant jam savo rūpesčius bei problemas; savo džiaugsmą ir skausmą, savo sielvartus ir troškimus. Tokiu būdu malda niekada nesiliauja ir žmogus vykdo šv. apaštalo Pauliaus pamokymą: „Be paliovos melskitės! Už viską dėkokite, nes to Dievas nori iš mūsų Jėzuje Kristuje“ ( Tes 5,17-180).

Literatūra:
Senasis Testamentas, Vilnius,1990;
Naujasis Testamentas, Vilnius, 1992;
Motinėlė Nadina, Pasinerk septynis kartus, 2005;
Šv. Pranciškus Salezas, Išganymo kelias, Kaunas, 2002;
Vytautas Kazlauskas, Atverkime protus ir širdis Jėzui Kristui, Kaunas, 2009;
Vysk. Jan Szkodon, Kas yra kasdieninio gyvenimo dvasingumas? , 2008


Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015