Kauno Prisikėlimo parapija
aktualu
parapija
šventovė
m_linija
ŠV. MIŠIOS

Sekmadieniais
9.30, 11, 12.30, 18 val.

Šiokiadieniais
18 val.

m_linija




m_linija
Šventadienio mintys

Šventoji Šeima (2018-12-30)

Klebono mons. V.Grigaravičiaus homilija


Brangūs broliai ir seserys, pirmąjį sekmadienį po Kristaus gimimo, Bažnyčia švenčia Šventosios Šeimos: Jėzaus, Marijos ir Juozapo iškilmę.

Šią šventę kai kurios katalikų bendruomenės pradėjo minėti 17 amžiuje. Didesnės reikšmės jai suteikė popiežius Leonas XIII, 1895 m. įtraukdamas į Liturginį kalendorių. Popiežiaus Benedikto XV iniciatyva nuo 1921 metų Šventosios Šeimos šventė minima jau visoje Bažnyčioje. Nors trys šią išskirtinę šeimą sudarantys asmenys yra ypatingi, tačiau jie turi visus kiekvienam žmogui būdingus bruožus.

Šv. šeima išgyveno kiekvienai šeimai iškylančius sunkumus. Nekaltai Pradėtoji Mergelė Marija buvo išrinkta tapti žmonijos Išganytojo bendradarbe. Tačiau šiam pašaukimui įgyvendinti, ji laisva valia ištarė „tebūna man, kaip tu pasakei“(Lk1, 38) angelui Gabrieliui, kuris jai pranešė apie šį Dievo planą. Marijai teko auginti Dieviškąjį Kūdikį, parodant visą rūpestingumą, kaip sugeba kiekviena motina, tačiau širdyje nuolat ruseno mintis apie didžiulę atsakomybę dėl jai Dievo pavestos užduoties ir skausmas dėl senolio Simeono pranašystės, ištartos šventykloje: „tavo pačios sielą pervers kalavijas“(Lk2, 35).

Apie Juozapą, Mergelės Marijos sužadėtinį, žinome labai nedaug. Evangelijose mes negirdim jo balso. Evangelistai tik pasakoja apie jo sužadėtuves su Marija, apie angelo įspėjimą, kai Juozapas norėjo dėl neištikimybės Mariją atleisti. Neprieštaraudamas jis pakluso angelo žodžiams: „Juozapai, Dovydo sūnau, nebijok parsivesti savo žmonos Marijos, nes jos vaisius yra iš Šventosios Dvasios“(Mt1, 20). Juozapas dalyvauja visuose epizoduose, susijusiuose su Jėzaus gimimu. Jis tėviškai rūpinosi mažuoju Jėzumi ir jo motina Marija. Paskutinį kartą Juozapą sutinkame, kai dvylikametis Jėzus pasimeta grįžtant iš Jeruzalės, ir atrandamas tik po trijų dienų su Šventyklos mokytojais. Daugiau apie Juozapą Evangelijos nieko nerašo. Nerašoma, net apie jo mirties akimirką, atėjusią, ko gero, prieš Jėzui pradedant savo viešąją veiklą, tai yra prieš sulaukiant 30 metų. Juozapo asmuo krikščioniškame pasaulyje paplito labai plačiai, nors jis nedalyvavo nei Jėzaus viešojoje veikloje, nei Kančioje ir mirtyje bei vėlesniuose įvykiuose. Juozapo kultas jau nuo V amžiaus vis stiprėjo Rytų Bažnyčioje, tuo tarpu Vakaruose labiau įsigalėjo viduramžiais, ypač sustiprėjo 19 amžiuje. 1870 m. Pijus IX Juozapą paskelbė visos Bažnyčios globėju; 1955 m. Pijus XII įsteigė Šv. Juozapo darbininko šventę – gegužės 1 d. Nuo 1962 m. jo vardas įtrauktas į Mišių kanoną.

Trečiasis Šventosios šeimos narys yra Jėzus. Tai Jo buvimas šią šeimą padaro šventą. Apie Jo vaikystę taip pat mažai rašoma. Jis, būdamas Dievo Sūnus, nieko neišsiskyrė iš savo bendraamžių. Jis tyliai gyveno savo žemiškos šeimos prieglobstyje, ūgtelėjęs padėjo tėvui dirbtuvėse. Evangelistas Lukas aprašo Marijos ir Juozapo paklusnumą Mozės Įstatymui – privalomą žydų tautai. Jie atnešė kūdikį į Jeruzalę paaukoti Viešpačiui, tai savotiškos kūdikio krikštynos. Evangelistas neaprašo, kad buvo iškelta puota, kaip įprasta mūsiuose.

Pagrindinis dėmesys skirtas apeigoms šventykloje. „Atlikę visa, ko reikalavo Viešpaties Įstatymas, jie sugrįžo į Galilėją, į savo miestą Nazaretą. Vaikelis augo ir stiprėjo; jis darėsi pilnas išminties, ir Dievo malonė buvo su juo“ (Lk 3,29-40), - baigė šį pasakojimą Evangelistas Lukas, o tolimesnis jo pasakojimas parodo Šv. Šeimos pamaldumą, Marijos ir Juozapo kantrybę bei Jėzaus paklusnumą žemiškiesiems tėvams.

Evangelija moko, kad šeimos židinį saugo ne pyktis, bet žmogiškumas: gebėjimas mylėti šeimos narius ir priimti jų meilę. Labai svarbu, kad vaikai jaustų šeimos židinio šilumą, tėvų meilę ir tarpusavio pagarbius santykius. Dievo Žodžio sustiprinti, Šventosios Šeimos pamokyti, melskimės ne tik už savo asmeniškas, bet ir už visas šeimas, ypač tas, kur vyrauja susiskaldymas, kur vaikai nepažįsta meilės ir švelnumo.

Prašykime Dievo malonės naujai pažinti gyvenimą ir mirtį, džiaugsmą ir skausmą, draugystę ir meilę, darbą ir tarpusavio santykius. Melskimės už viso pasaulio šeimas, kad jose atsispindėtų Jėzaus, Marijos ir Juozapo meilė. Amen.

Į viršų atgal
   
© Kauno Kristaus Prisikėlimo parapija, 2007–2015